14 dienų iki rinkimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ teiravosi rinkėjų, ką jie rinktųsi antrame prezidento rinkimų ture, jei jų kandidatas iš kovos kristų pirmajame. Tyrimo duomenimis, G.Nausėda buvo minimas dažniau.
- Sauliaus Skvernelio rinkėjai rinktųsi: G.Nausėdą – 41 proc., I.Šimonytę – 14 proc., neis balsuoti – 36 proc., nenusprendė – 9 proc.
- Vytenio Povilo Andriukaičio rinkėjai rinktųsi: G.Nausėdą – 35 proc., I.Šimonytę – 8 proc., neis balsuoti – 48 proc., nenusprendė – 9 proc.
- Arvydo Juozaičio rinkėjai rinktųsi: G.Nausėdą – 33 proc., I.Šimonytę – 9 proc., neis – 46 proc., nenusprendė – 12 proc.
- Valdemaro Tomaševskio rinkėjai rinktųsi: G.Nausėdą – 43 proc., I.Šimonytę – 13 proc., neis – 39 proc., nenusprendė – 5 proc.
Tiesa, kaip 15min nurodė „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, reikia nepamiršti, kad kartu su antruoju prezidento rinkimų turu vyks ir Europos Parlamento rinkimai: „Partijoms ir komitetams būtina aktyvinti savo šalininkus ateiti.“
– Kokių rinkiminių strategijų I.Šimonytė turėtų imtis, kad sutelktų rinkėjus? – 15min pasiteiravo A.Šumino.
– Akivaizdžiai matome, kad Ingrida Šimonytė puikiai pasirodė didžiuosiuose miestuose ir nušlavė savo konkurentus. Tačiau žiūrint į regionus, Ingridos Šimonytės rezultatai prastesni. Ko gero, galvojant apie galutinę pergalę rinkimuose, vis tik reikėtų bandyti pasiekti provincijos rinkėją, bandyti aktyvuoti mažuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse gyvenančius žmones.
– Kokios priemonės ten suveiktų? Ar reikėtų važiuoti, su žmonėmis kalbėtis akis į akį, ar leisti laikraščius, kabinti plakatus, ar kažkokias kitas priemones išnaudoti?
– Efektyviausias įrankis yra tiesioginiai susitikimai, bet yra labai mažai laiko. Kitas dalykas, akivaizdu, kad bus organizuojamos serijos debatų, kuriose kandidatė turės dalyvauti, tad važiavimas bus stipriai apribotas laike.
Reikia pasitelkti tuos kanalus, kuriais galima pasiekti vyresnius žmones.
Reikia pasitelkti tuos kanalus, kuriais galima pasiekti vyresnius žmones – lauko reklama, vietinė žiniasklaida, renginiai, kuriuose dalyvautų ne pati kandidatė, bet būtų organizuojami jos rėmėjų.
– Sociologai yra sakę, kad S.Skvernelio rinkėjai už I.Šimonytę jokiu būdu nebalsuotų. Kokie rinkėjai už ją galėtų balsuoti?
– Sociologų apklausos iš tikrųjų rodo, kad antro pasirinkimo atveju I.Šimonytės perspektyvos yra liūdnesnės lyginant su Gitanu Nausėda, kuris yra platesnio spektro kandidatas. Kandidatei reikėtų bandyti pasiekti visus įmanomus žmones. Pasiekti, pirmiausia, tautiškumo liniją, rinkėjus, kurie balsavo už Arvydą Juozaitį ar Naglį Puteikį, Mindaugą Puidoką.
I.Šimonytė taip pat gali bandyti atsikąsti ir to paties Gitano Nausėdos rinkėjų dalį. Nemaža dalis žmonių iš šių dviejų kandidatų, kurie pateko į antrąjį turą, rinkosi paskutinę minutę. Neatmetama galimybė, kad dalis rinkėjų, kurie pirmame ture balsavo už Gitaną Nausėdą, gali balsuoti už Ingridą Šimonytę arba priešingai.
– Ingridos Šimonytės retorika turėtų keistis? Gal reikėtų daugiau dėmesio skirti socialiniai atskirčiai ar problemoms, kurios aktualesnės regionuose, o ne didmiesčiuose?
– Sunku retoriką pakeisti. Kampanija vyksta nuo rugsėjo mėnesio, kažko staigiai labai nepakeisi. Pagrindinės linijos, kurios yra naudojamos devynis mėnesius, jos ir turi būti naudojamos. Galbūt kalba turėtų būti apie kitų kanalų pasirinkimą, kas leistų pasiekti kitas auditorijas. Komunikuojant regionuose, formuluojama žinutė, tonas turi būti kitokie, negu komunikuojant socialinėse medijose su jauna auditorija.
– O Ingrida Šimonytė galėtų imti pavyzdį iš Rolando Pakso, kuriam antrajame ture pavyko pakeisti pirmojo turo rezultatus?
– Ingrida Šimonytė laimėjo pirmąjį turą. R.Pakso atveju stipriai buvo atsilikta nuo tuometinio prezidento Valdo Adamkaus ir jis buvo laikomas autsaideriu. Tarsi nebuvo suteikiama daug šansų laimėti rinkimų.
Kalbant apie I.Šimonytę, nedidele persvara vis tik laimėta. Kad ir simbolinė persvara, ji galėtų būti atskaitos taškas, nuo kurio bandoma pastatyti antrojo turo kampaniją ir parodyti, kad ji – lyderė.
I.Šimonytės problema – jai reikia atsikratyti tik didmiesčių jaunų žmonių elektorato kandidatės įvaizdžio. Kažkokiu būdu išplėsti savo elektoratą, suminkštinti, suprovincialinti savo kampaniją antram turui.
– Ar galim tikėtis juodųjų technologijų panaudojimo, ar vargu?
– Vargu, nes Ingrida deklaravo korektiškumą. Žiūrint pirmojo turo debatus, ji mažiausiai vėlėsi į pasišpilkavimus. Ji naudojo ironiją, pašiepimus, bet atakų, kurias matėm tiek iš Sauliaus Skvernelio, tiek iš Gitano Nausėdos, kaip ir nebuvo.
Tikėtis, kad I.Šimonytė pati organizuos atakas, ko gero, negalim. Bet negalim atmesti, kad pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos jaunimas, kuris operatyviai reiškiasi socialinėse medijose, nebandys savarankiškai inicijuoti prieš Gitaną Nausėdą nukreiptų žinučių, turinio. Ingrida Šimonytė negali visko sukontroliuoti. Gali būti atakų, kurios kils iš jos rėmėjų.
TAIP PAT SKAITYKITE: M.Katkus įvertino prezidento rinkimų kampaniją: juodųjų technologijų šešėlių vos keli
