„Ar žinai, kas suleidžiama į tavo kūną?“, – anglų kalba klausiama feisbuke skelbiamame paveikslėlyje, kuriame neva išvardinamos skiepų sudedamosios dalys. Nuo įrašo paskelbimo rugsėjo 17 d. juo socialiniame tinkle pasidalinta per 300 kartų.
Nuotraukoje neva pavojingomis vakcinų sudedamosiomis dalimis įvardijami: formaldehidas, aliuminis, timerosalis (gyvsidabris), polisorbatas 80, glisofatas, mononatrio glutamatas, keturių rūšių antibiotikai, keturių rūšių alergenai, nutraukto vaisiaus DNR, įvairūs gyvulinės kilmės produktai.
Pasidomėjome kiekviena įvardinta sudedamąja dalimi ir žemiau pateikiame informaciją, kodėl įvairios medžiagos naudojamos skiepų gamyboje, o kurių naudojimą išgalvojo iliustracijos autoriai.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, formaldehidas naudojamas vakcinų gamyboje, siekiant pašalinti nereikalingas virusų dalis. Chemikalo kiekis pagamintoje vakcinoje yra itin nedidelis, mažesnis nei natūraliai sutinkamas žmogaus organizme.
Aliuminio druskos vakcinų gamyboje naudojamos kaip adjuvantas, medžiaga, sustiprinanti imuniteto reakciją į vakciną. Medžiaga vakcinų gamyboje naudojama daugiau nei 70 metų.
Oksfordo universiteto, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), CDC ir kitų institucijų mokslininkų komanda konstatavo, kad kvalifikuotų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad aliuminio naudojimas vakcinose rizikos patirti ilgalaikių pasekmių sveikatai nekelia.
Timerosalis skiepų gamyboje naudojamas siekiant užkirsti kelią vakcinos užkrėtimui. Skirtingai nei teigiama paveikslėlyje, timerosalis nėra tas pats, kas gyvsidabris.
Apsinuodijimą gyvsidabriu lemia metilo gyvsidabris, tuo metu skiepų gamyboje naudojamas etilo gyvsidabris. CDC teigimu, žmogaus kūnas į medžiagas reaguoja itin skirtingai.
Tuo metu grėsmingai skambantis polisorbatas 80 naudojamas ne tik vakcinų gamyboje, bet ir gaminant maisto produktus bei gėrimus. Vakcinose medžiaga naudojama siekiant išlaikyti skiepų tirpumo savybę.
Medžiaga naudojama gaminant ledus, želatiną, barbekiu padažą ir marinuotas daržoves. Europos medicinos agentūros ekspertų grupės vertinimu, polisorbato 80 keliama rizika organizmui yra „itin žema“.
Britų faktų tikrintojų fullfact.org teigimu, informacija esą glifosatas naudojamas vakcinų gamyboje, pasirodė dar 2017 m., tačiau medžiagos atradimą vakcinose skelbę tyrimai buvo pripažinti netiksliais.
Mononatrio glutamatas mažais kiekiais skiepuose naudojamas kaip stabilizatorius, apsaugantis vakciną nuo, pavyzdžiui, temperatūros svyravimų. Medžiaga geriau žinoma konservanto E621 pavadinimu.
Grėsmingai vadinama medžiaga yra viena dažniausiai pasitaikančių natūraliai gaminamų aminorūgščių. Vartojama nedideliais kiekiais medžiaga žalos organizmui nekelia.
JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) bei PSO vertinimu, mononatrio glutamato naudojimas vakcinose pavojaus žmogaus organizmui nekelia.
Antibiotikai vakcinų gamyboje naudojami dėl tos pačios priežasties, kaip ir sergant kai kuriomis ligomis: siekiant nugalabyti nereikalingas bakterijas. CDC vertinimu, potencialiai alerginę reakciją sukelti galintys antibiotikai skiepų gamyboje nėra naudojami.
Oksfordo universiteto vakcinų informaciniame tinklalapyje teigiama, kad antibiotikai naudojami gaminant skiepus, o ne galutiniame produkte. Tačiau antibiotikams alergiški žmonės apie tai turėtų informuoti gydytoją.
Panaši situacija ir su alergenais. Pavyzdžiui, kiaušinio baltymai naudojami siekiant užauginti pakankamai virusų, kad vakcina galėtų būti sukurta, tačiau į žmogaus kūną patekti medžiaga neturėtų. Vis dėlto alergiški žmonės prieš skiepydamiesi turėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai kurių vakcinų gamyboje išties naudojamos žmogaus embriono ląstelės, paimtos aborto metu. Vis dėlto dvi ląstelių grupės WI-38 ir MRC-5 buvo pradėtos kultivuoti dar septintajame dešimtmetyje.
Su jų panaudojimu sutiko vaisiaus mama. Pabrėžiama, kad nėštumo nutraukimas buvo atliktas dėl kitų priežasčių, ne siekiant suteikti medžiagos skiepų gamintojams.
Žmogaus ląstelės naudojamos siekiant paspartinti viruso, prieš kurį kuriama vakcina, dauginimąsi. Virusams užaugus, ląstelės, kuriose kenkėjas augo, yra pašalinamos, kad nesusimaišytų su į žmogaus kūną patenkančiomis medžiagomis.
Teiginys, neva su skiepais į organizmą patenka žmogaus DNR, nėra teisingas, nes vakcinos yra valomos. Dar daugiau, kalbama apie kone 60 metų laboratorijoje auginamas ląstelių kultūras, o ne žmogaus ląstelių ūkius.
Gyvulinės kilmės produktai naudojami skiepų gamyboje, nes tai yra terpė auginti kenkėjus, prieš kuriuos kuriama vakcina. Užauginus virusus ląstelės pašalinamos ir skiepuose nėra sutinkamos.
Apžvelgus visas išvardintas vakcinų sudedamąsias dalis negalime teigti, kad nors viena jų – kenksminga. Tuo metu tokios medžiagos kaip glifosatas, žmogaus DNR ar gyvulinės kilmės ląstelės skiepuose išvis nesutinkamos.
Dvigubi standartai
Visgi pagrindinė tokių įrašų feisbuke problema – konteksto trūkumas. Kiekvienos medžiagos cheminė formulė gali skambėti grėsmingai, jei ji bus taip pateikta.
Pavyzdžiui, A.Lobovas užsiima tatuiruočių darymu. Procesu, kurio metu po oda patenka rašalas. Nepriklausomai nuo estetinio procedūros vertinimo, nesudėtinga konstatuoti, kad rašalas po oda nėra žmogui natūralus reiškinys.
Jei tokį pat paveikslėlį, klausiantį, „ar žinai, kas į tave suleidžiama“, aprašytume į rašalą patenkančių chemikalų sudėtimi, tai atrodytų ne ką mažiau grėsmingai.
Priklausomai nuo tatuiruočių meistro pasirenkamų medžiagų, po oda leidžiamo dažo gamyboje galime sutikti tokių medžiagų kaip akrilo derva, glicerinas, izopropilo alkoholis, titano dioksidas.
2016 m. atliktas Europos Komisijos bendrinių tyrimų centro (JRC) tyrimas parodė, kad tatuiruočių rašalo sudėtyje galima sutikti ir itin pavojingų chemikalų, kaip kancerogenu laikomas benzopirenas, ar kitų policiklinių angliavandenilių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
