Už tai, kad tądien būtų skelbiamas privalomasis referendumas, nubalsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 42, 2 parlamentarai balsuodami susilaikė.
Su „valstiečiais“ koalicijos sutartį pasirašę „tvarkiečiai“, išskyrus parlamentarą Algimantą Dumbravą, bei dalis „socialdarbiečių“, pavyzdžiui, Gediminas Kirkilas, balsavime nedalyvavo.
Kokią poziciją išreiškė kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Dar ketvirtadienio rytą „valstiečiai“ teikė nutarimą, pagal kurį referendumas būtų vykęs gegužės 26-ąją dieną – su antruoju prezidento rinkimų turu ir Europos Parlamento rinkimais. Tačiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis persigalvojo ir pasiūlė privalomą piliečių referendumą organizuoti anksčiau.
Siūlymui pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į kurį mažesnio parlamento klausimas keliavo po pateikimo procedūros. Kas ten vyko? Skaitykite čia.
P.Urbšys priminė senus R.Karbauskio žodžius
Svarstant projektą, iš tribūnos kalbėjęs buvęs Seimo „valstietis“, dabar priklausantis Mišriai Seimo narių grupei, Povilas Urbšys perskaitė keletą R.Karbauskio citatų iš šio jo komentaro.
„Akivaizdu, jog už siūlymo surengti privalomą referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, kyšo ne kas kitas, o politinio intereso ausys. Apsimetinėjimas, kad inicijuojamas privalomas referendumas yra tik nekaltas sutapimas su prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės data, yra ne kas kita kaip žmonių mulkinimas“, – teigė P.Urbšys.
Jis taip pat Seimo nariams priminė ankstesnius R.Karbauskio žodžius, kad referendumas, bent jau dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo, turėtų vykti tada, kai nėra suplanuotų rinkimų.
„Nes žmonės pavargsta nuo rinkimų“, – „valstiečių“ lyderį citavo P.Urbšys.
E.Gentvilas pasigedo diskusijų
Į tribūną stojęs liberalas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, kad į diskusiją dėl Seimo mažinimo neįsitraukė siūlymą teikę „valstiečiai“.
„Jums užtenka žinoti, kad turite balsų persvarą, ir viskas. Demokratiniame parlamente demokratinių diskusijų nereikia“, – mosuodamas rankomis kalbėjo E.Gentvilas ir pridūrė, kad Seimo sesija buvo pratęsta ne dėl šio Seimo nutarimo, o dėl vaiko teisių apsaugos reformos koregavimo.
Konservatorius Jurgis Razma, kalbėdamas apie siūlymą, išvardijo sąrašą parlamentarų, kurie į Seimą 2016 metais nebūtų patekę, jei tvarka dėl mažesnio parlamento veiktų jau šiandien. Tie Seimo nariai iš valdančiosios daugumos yra: Artūras Skardžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Juozas Bernatonis, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Rastenis, Virginija Vingrienė, Petras Nevulis ir Tomas Tomilinas.
„Gal šitie Seimo nariai, kuriuos paminėjau, mano, kad jie yra našta su minusiniu rodikliu? Tada reikia mažinti turbūt? Na, aš taip nemanau“, – sakė J.Razma.
Socialdemokratas Algirdas Sysas pastebėjo, kad „valstiečiams“ siūlant mažinti Seimą, absoliučiai nekalbama apie tai, kaip jis po to veiks.
„Ar frakcijoj septynių žmonių užteks, ar reikės mažinti, kaip komitetuose dirbs? Keturiolika komitetų. Kažkaip apie darbą mes visai nešnekam“, – dėstė jis.
M.Majauskas: gerai, bus mažiau kaimiečių
A.Syso teigimu, sumažinus parlamento narių skaičių, sumažės ir galimybė reprezentuoti Seimą.
Komentuodama iniciatyvą mažinti Seimo narių skaičių, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad tai „blogo Seimo problemos“ neišspręs, o rinkėjai „blogus politikus“ turėtų nubausti – jų neperrinkti.
„Valstietė“ Guoda Burokienė stebėjosi opozicijos keliamu argumentu, kad sumažinus Seimą, jam bus lengviau daryti įtaką.
„Kaip galima nupirkti parlamentą?“ – klausė ji.
„Tai aukščiausias cinizmas ir apsimetinėjimas“, – dėstė Seimo narė ir pridūrė, kad Lietuvos parlamente trūksta kokybės, o 121 Seimo nariai būtų „kokybiški“.
„Man patinka šis siūlymas, nes Seime bus daugiau miestiečių, mažiau kaimiečių. Jei bus priimtas sprendimas sumažinti 20-čia Seimo narių ir nekeičiama rinkimų tvarka, bus 10 apygardų mažiau“, – taip apie Seimo mažinimo pasekmes kalbėjo konservatorius Mykolas Majauskas.
Pagal Seimo nutarimą, teiktą būrio Seimo „valstiečių“, referendumo metu Lietuvos piliečiai spręs, ar keisti Konstituciją ir joje numatyti, kad Seimą sudaro ne 141, kaip yra dabar, o 121 Tautos atstovas.
Seimo narių skaičiaus mažinimas, valdančiųjų manymu, yra tikslingas, nes nuo tada kai buvo priimta Lietuvos Konstitucija, sumažėjo ir Lietuvos gyventojų bei rinkėjų skaičius.
Tiesa, Seimo Teisės departamento duomenimis, rinkėjų skaičius per 24 metus sumažėjo 35 295 arba 1,38 proc. Daugiau apie tai – čia.
Referendumo šalininkų įsitikinimu, parlamento mažinimas leis taupyti biudžeto lėšas, skirtas Seimo narių ir jų padėjėjų algoms bei parlamentinei veiklai. Dėl to, kad referendumas vyks kartu su rinkimais, „valstiečių“ teigimu, jo rengimui reikės minimalių lėšų.
Tačiau kiek, nutarimo aiškinamajame rašte nenurodoma.
2019-ųjų gegužės 12 dieną Lietuvoje planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės, jei tam pritars Konstitucinis Teismas, ir pirmasis prezidento rinkimų turas. Yra tikimybė, kad jame dalyvaus ir rinkimuose „valstiečių“ keliamas nepartinis premjeras Saulius Skvernelis.
„Staiga buvo nuspręsta organizuoti referendumą su pirmu turu. Tai nepadės Sauliui Skverneliui išstumti jo į antrąjį turą“, – Seimo posėdžio metu sakė konservatorius M.Majauskas.
A.Armonaitė: ant kortos statomas Lietuvos parlamentarizmas
Teikdamas nutarimo projektą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R.Karbauskis teigė, kad „Seimo darbo efektyvumas visiškai nepriklauso nuo to, kokios yra demografinės tendencijos“ ir tai esą nėra pagrindinis argumentas siūlant skelbti referendumą.
„Vieno Seimo nario išlaikymas [...] yra apie 100 tūkst. eurų per metus. Mes šnekam apie 2 mln. sumą per metus“, – apie lėšas, kurias valstybė sutaupytų, jeigu Seimas sumažėtų, posėdžio metu kalbėjo LVŽS pirmininkas.
„Mažesnis Seimas reiškia mažiau klausimų, mažiau įvairovės, mažiau kitokios nuomonės ir daugiau galimybių įvairių interesų grupėms tiesiog vienu rankos mostu, vienu ypu nupirkti lengvai parlamentą“, – kalbėjo Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė.
„Anot kortos yra statomas visas Lietuvos Respublikos parlamentarizmas. Tai yra pats tiesmukiškiausias, pigiausias populizmas, kuris mums gali kainuoti labai brangiai“, – pridūrė ji.
Tai yra pats tiesmukiškiausias, pigiausias populizmas, kuris mums gali kainuoti labai brangiai.
Buvusi A.Armonaitės frakcijos kolegė liberalė V.Čmilytė-Nielsen, kreipdamasi į R.Karbauskį, teigė, kad referendumas dėl Seimo mažinimo yra geras ėjimas siekiant užtikrinti, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą ateitų Seimu nusivylę piliečiai, kurie nemėgsta politikų, ir kurie palaikys „valstiečių“ keliamą S.Skvernelį.
Parlamentarė teigė, kad pritartų idėjai skelbti referendumą dėl parlamentarų mažinimo, jei jis būtų organizuojamas pirmojo prezidento rinkimų turo metu – gegužės 12-ąją.
R.Karbauskis: nesiruošiame pamiršti pažado
„Sprendimas siūlyti šį referendumą nėra skaičiavimas naudos vienuose ar kituose turuose“, – Seimo narei atsakė R.Karbauskis ir pridūrė, kad „valstiečiai“ eidami į rinkimus įsipareigojo sumažinti Seimą.
„Partijos laimi rinkimus, kurių programose tai yra įrašyta, atitinkamai jos pamiršta savo pažadą. Mes pažado pamiršti nesiruošiame. Kadangi Seime, jūs puikiai žinot, 94 Seimo narių palaikymo tokiam siūlymui nesurinktumėm, todėl yra ryžtasi kreiptis į tautą, kad tauta pasakytų savo nuomonę“, – dėstė parlamentaras.
Jei Konstitucinis Teismas nuspręs, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės negali vykti su dviejų savaičių pertrauka, tai ir pastarasis referendumas, ir referendumas dėl Seimo narių skaičiaus, anot R.Karbauskio, vyks per pirmąjį prezidento rinkimų turą.
Klausiamas, kodėl siūlomas 121 tautos atstovo Seimas, R.Karbauskis teigė, kad skaičius pasirinktas remiantis „profesionalų“ išdėstytais argumentais. O kokių „profesionalų“ – neaišku.
Kas pasakė, kad Seimo narių turėtų būti 121?
„Jūs pasiskaitykit viešąją erdvę, pasiskaitykit straipsnius, buvo ekspertų, politikos ekspertų nuomonės, kad 121 būtų optimalus sprendimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams dėstė R.Karbauskis.
Šį siūlymą jis lygino su kita „valstiečių“ iniciatyva – siekiu 20 proc. sumažinti valstybės aparatą.
„Kai kuriose ministerijose jau, Finansų ir taip toliau, šis skaičius pasiektas. Atitinkamai, apie 20 proc. yra ir mažinimas Seimo“, – tikino LVŽS pirmininkas.
Anksčiau Seimo pirmininko visuomeninis patarėjas Algis Krupavičius teigė, kad 121 Seimo nario parlamentas apskaičiuojamas pasirenkant vidurkį nuo bendro rinkėjų (2,5 mln.) ir dalyvaujančių rinkėjų (1,3 mln.) skaičių, kuris būtų apie 122 Seimo nariai, bet dėl nelyginio parlamentarų skaičiaus patogumo esą galėtų likti 121.
Jei referendumo metu rinkėjai Seimo mažinimui pritars, mažesnio Seimo galėsime tikėtis jau 2020 metais.
Įtvirtinus nuostatą dėl 121 parlamentaro, jei taip įvyks, turės būti keičiami Seimo rinkimų įstatymas bei parlamento tvarką detalizuojantys poįstatyminiai aktai, reikės nustatyti, kiek tautos atstovų renkama vienmandatėse apygardose ir kiek – daugiamandatėje apygardoje.
Mažinti Seimą siūloma ne pirmą kartą
Šio Seimo kadencijoje Seimo narių skaičiaus mažinimo klausimas posėdžių salėje keliamas nebe pirmą kartą. Anksčiau „valstiečiai“ siūlė keisti Konstituciją ir joje įrašyti, kad įstatymus Lietuvoje leidžia ne 141, o 101 tautos atstovas.
Siūlymui pritarė Vyriausybė, bet klausimas toliau nepasistūmėjo.
Dar vienam „valstiečių“ siūlymui keisti Konstituciją, joje įrašant, kad parlamentarų yra 121, Seimas pritarė po pateikimo, bet ir šių pataisų svarstymas sustojo.
Sausį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo 18 piliečių iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl Konstitucijos keitimo paskelbti. Tarp grupės narių yra ir Seimo „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Petras Valiūnas.
A.Širinksienė 15min teigė, kad parašus dėl referendumo paskelbimo sekasi rinkti neblogai.
„Kiek turime duomenų iš partijos skyrių, nes partijos nariai padeda rinkti, per dieną kai kuriems didesniuose miestuose pavyksta surinkti ir po 300, ir po 400 parašų [...]. Matome, kad parašus surinksime, aišku, tai užtruks šešis mėnesius, jeigu reiktų surinkti“, – dėstė politikė.
A.Širinskienė: piliečių iniciatyva rengiamas referendumas būtų brangesnis
Jos teigimu skelbiant referendumą piliečių iniciatyva, jis vyktų vėliau nei prezidento rinkimai.
„Galbūt su Seimo rinkimais tose apygardose, kuriose, greičiausiai, bus išrinkti merai ir Seimo nariai išeis“, – teigė A.Širinskienė ir pridūrė, kad tokiu atveju organizuojant referendumą kaštai išaugtų.
Siekį sumažinti Seimo narių skaičių iki 101 „valstiečiai“ yra įtraukę į savo Seimo rinkimų programą.
Tam nepritariantieji teigia, kad mažėjantis rinkėjų ir aktyvių Seimo narių skaičius „anaiptol nereikš didėjančios Seimo darbo kokybės ir deramo visuomenės įvairovės atstovavimo“, o piliečiai esą bus atstovaujami prasčiau.
