Vertinime pabrėžiama, kad Gedimino Jauniaus veiksmuose negalima įžvelgti jokių piktnaudžiavimo išmokomis ir kitokio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių. „Tai, kad automobilis buvo nuomojamas iš UAB „Kūrybos sodo“, “nei faktine, nei teisine prasme nereiškia, kad G.Jaunius, atlikdamas viešąsias pareigas, naudojosi teise į išmoką pažeisdamas nustatytą tvarką“, – teigia „Glimstedt“ asocijuotoji partnerė, advokatė dr. Dovilė Murauskienė.
Pasak jos, Lietuvoje įteisintas savivaldos modelis, pagal kurį dalyvavimas savivaldoje tėra papildomos visuomeninės pareigos, taigi tarybos nariai paprastai dirba pagrindinėje darbovietėje. G.Jauniaus pagrindinė darbovietė buvo ir tebėra minėtas „Kūrybos sodas“, todėl jis, vykdydamas savo pareigas bendrovėje, naudojasi jos lizinguojamu automobiliu.
Šis automobilis buvo naudojamas ir vykdant tarybos nario viešąsias pareigas, todėl G.Jaunius, siekdamas nepažeisti bendrovės interesų, sudarė su ja automobilio nuomos sutartį, kurios pagrindu mokėjo nuomos sutartyje sutartą kainą ir įgijo teisę automobilį naudoti vykdydamas savo, kaip tarybos nario, funkcijas.
Teisiniame vertinime taip pat nurodoma, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad nuomos sutartis buvo fiktyvi ar kad dėl jos sudarymo nukentėjo valstybės ar savivaldybės interesai. Sutartą nuomos kainą G.Jaunius apmokėdavo pagal Bendrovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, kuri ir buvo teikiama prašant atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario turėtas išlaidas už automobilio nuomą. Visi su šiuo sandoriu susiję mokesčiai valstybei buvo mokami.
G.Jaunius viešose deklaracijose yra skelbęs apie savo ryšį su „Kūrybos sodu“. Jis būdamas tikras, kad nuomos sutarties pasirašymas negali kelti abejonių dėl šio sandorio skaidrumo, niekada to neslėpė.
Atsakomybė už išmokų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui G. Jauniui teisėtumą tenka ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingiems darbuotojams, kurie buvo ar tebėra atsakingi užtikrinti, kad savivaldybės lėšos būtų naudojamas pagal paskirtį, o tais atvejais, kai yra kitaip, neakceptuoti ir (ar) nekompensuoti šių išlaidų.
Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra atsakinga už tai, kad būtų tinkamai ir efektyviai valdomi savivaldybės finansai ir turtas ar patikėjimo teise valdomas valstybės turtas. Pasak teisininkų, savivaldybė privalo kontroliuoti ir prašyti tarybos narį paaiškinti, jei kyla abejonių, taip pat pateikti visus jos turimus ir su lėšų naudojimu susijusius dokumentus.
„Glimstedt“ teiktame vertinime taip pat pabrėžiama, kad teisinis reguliavimas nustato, kokiems civilinių teisių objektams įsigyti gali būti naudojama Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta išmoka, tačiau nei šis įstatymas, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reglamentas neapibrėžia aiškių ir detalių kriterijų, su kuo turi būti ar gali būti sudaromi sandoriai, susiję su tarybos narių išlaidomis, susijusiomis su jų viešųjų pareigų atlikimu.
„Į šią aplinkybę, kaip į teisinio reguliavimo spragą, ne kartą yra atkreipusi dėmesį ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Todėl yra pagrindo manyti, kad šiuo atveju, pačiai valstybei tinkamai ir laiku neišsprendus aiškaus ir skaidraus teisinio reguliavimo klausimų, viešojoje erdvėje yra naudojamasi teisinio reguliavimo spragomis, metant neteisėtumo įtarimus situacijose, kurios nėra aiškiai sureguliuotos“, – teigia D.Murauskienė.
Pasak jos, teisinio reguliavimo neaiškumai (trūkumai) asmens naudai aiškintini net ir tais atvejais, kai šis atlieka viešąsias pareigas (…). Vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, apsaugoti teisinių santykių dalyvių teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius.
Konstitucinio Teismo teigimu, teisinio saugumo imperatyvas inter alia suponuoja privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui, pagal kuriuos teisinis reguliavimas privalo būti aiškus, suprantamas, teisės normos formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, turi būti užtikrintas teisinės sistemos nuoseklumas, vidinė darna.
