„2017 metais daug dėmesio buvo skiriama sveikatos priežiūros įstaigų tinklų konsolidavimui, greitosios medicinos pagalbos dispečerinių centralizavimui, siekiant užtikrinti paslaugų kokybę. Tai davė puikių rezultatų. Ženkliai sumažėjo nuo insulto mirštančių žmonių skaičius, nes iki gydymo įstaigų buvo atgabenami greičiau ir jiems buvo laiku suteikta būtinoji medicininė pagalba“, – kalbėjo premjeras.
15min nutarė patikrinti, ar premjeras buvo teisus.
S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas teigė, kad duomenis, kuriuos įgarsino premjeras, Vyriausybė gavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos, o ši – iš Higienos instituto.
„Mirties priežasčių registre renkami duomenys apie mirties priežastis visiems Lietuvos gyventojams ir skaičiuojamas mirtingumo rodiklis, tenkantis 100 000 gyventojų. Premjeras kalbėjo apie asmenis, mirusius stacionare. Tokiu atveju yra skaičiuojamas letalumas, arba mirštamumo rodiklis, tenkantis 1000 stacionaro ligonių. Skiriasi šių rodiklių skaitikliai ir vardikliai“, – 15min paaiškino Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro vadovė Sandra Mekšriūnaitė.
Ji patvirtino, kad premjeras buvo teisus: 2016 metais letalumo 1000 stacionaro ligonių rodiklis buvo 203,1, o 2017-aisiais – 166,3.
Vis dėlto nuopelnus dėl gerėjančių rodiklių S.Skvernelis ne visai pelnytai priskyrė savo vadovaujamai Vyriausybe.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neuroangiologijos koordinacinio centro vadovas prof. Dalius Jatužis pažymėjo, kad insulto srityje esminės įtakos turi dar nuo 2014 metų prasidėjusi insultų ūminio gydymo reorganizacija – insultų klasterių, insultų centrų steigimas, kitaip tariant, modernių gydymo metodų koncentravimas 11-oje centrų.
S.Svernelio Vyriausybė darbą pradėjo vėliau – 2016 metų gruodį.
„Visi ligoniai su ūminiu insultu per pirmąsias valandas turėtų būti gydomi centruose, kur sukoncentruota medicininė įranga ir dirba patyręs personalas. Kvalifikuotą pagalbą teikiančių ligoninių išdėstymas gana optimalus – kas 70 km. Aišku, ir patys žmonės turi būti informuoti, kad laiku atpažintų insulto požymius ir kuo skubiau kreiptųsi, kitaip viskas neturi prasmės. Jei žmogus po 12 val. susivokia, kad jam insultas, joks insulto centras negali padėti“, – kalbėjo D.Jatužis.
Jis pasidžiaugė, kad sumažėjo ne tik mirčių nuo insulto skaičius, bet ir pacientų invalidizacija: „Žymiai mažiau žmonių po insulto lieka sunkiais invalidais, jie lieka su mažu deficitu arba visiškai pasveiksta.“
Pagrindiniai insultą gydantys centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Be to, ties insultais specializuojasi ir ligoninės Utenoje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje ir Telšiuose.
15min vertinimu, S.Skvernelio teiginys yra arti tiesos. Mirčių nuo insulto skaičius iš tikrųjų sumažėjo, tačiau to priežastys nėra tiesiogiai susijusios su šios Vyriausybės veikla, mat didžiausią įtaką teigiamam pokyčiui padarė dar 2014 metais pradėjęs veikti insulto klasteris.
Patikrinta 15min
