Grasina išmokyti mylėti Tėvynę ir papjauti
Neapykanta virtualioje erdvėje ir gatvėse pasipylė po akcijos, kuri sausio viduryje buvo surengta prie Graikijos ambasados, protestuojant prieš Europoje kylantį dešinįjį ekstremizmą. Itin šaltą šeštadienio popietę čia susirinko nedidelis būrelis, daugiausia – merginų ir moterų. Viena iš jų – doktorantūros studentė amerikietė, keletą metų gyvenanti Lietuvoje.
Piketo dalyvės netrukus pradėtos terorizuoti socialiniame tinkle „Facebook“ ir kitur internete. Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) puslapyje „Facebook“ pasipylė koliažai iš merginų nuotraukų, padarytų akcijos metu ar rastų internete, su lydinčiais įžeidinėjimais dėl lyties, seksualinės orientacijos ir politinių pažiūrų. Jie ėmė žaibiškai plisti virtualioje erdvėje.
Viena akcijos dalyvė prisipažino bijanti išeiti iš namų. Greta jos nuotraukų rašomi grasinimai „gatvėje pamokyti deramai pamylėti Tėvynę“ ar papjauti, teiraujamasi jos pavardės.
Kita per „Facebook“ gavo žinutę su perspėjimu saugotis ir žiemą nepaslysti. Eidama pro vieną sostinės kavinę, esą pamėgtą neonacistiškai nusiteikusių žmonių, ji išgirdo: „Ar tik čia ne ta k… iš protesto?“ Dėmesį galėjo patraukti merginos rankinė, papuošta antifašistine ir pankų atributika, dėl to jai anksčiau yra tekę patirti ir smurto.
Anarchizmu Lietuvoje besidominti mergina atsidūrė tinklalapio patriotai.lt „juodajame sąraše“.
Internete suskambo priekaištai dėl viename plakate perbrauktų Gediminaičių stulpų, kurie esantys ne fašistų, nacistų ar atskirų organizacijų, o istorinis Lietuvos valstybės simbolis.
Tokius dalykus norisi nuo tėvų nuslėpti, nes tai – papildomas galvos skausmas. Kuo daugiau knaisiojomės, tuo baisiau darėsi. Viskas eina iš LTJS. Teigė Kristina.
Viena iš protestuotojų – Fiokla Kiure prisistatanti socialiai angažuota kairiųjų pažiūrų poetė ir menininkė tinklalapyje antifa.lt atkirto, kad Gedimino stulpai – jau nebe nacionalinis lietuvių simbolis, o „neonacistų uzurpuotas ženklas, pavogtas iš Lietuvos piliečių“. Šis ženklas esą labiau asocijuojasi su „siaurakakčiais neonacistais“, jų eitynėmis Gedimino prospekte, kitaminčių persekiojimu ir šūkiais „Lietuva lietuviams“, „Lietuva – be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“, o ne demokratija.
Įvarė baimės
Dvi akcijos dalyvės Kristina ir Rasa (vardai pakeisti – red. past) antradienį kreipėsi į policiją dėl patyčių. Kadangi pas pareigūnus nuėjo ne pagal savo gyvenamąją vietą, Išgirdo siūlymą skundus pateikti internetu. Sakė būtinai tai padarysiančios. Mažiausiai viena dalyvė skundą jau parašė.
Portaluose pamatę vaizdus iš protesto, internautai netruko rasti daugiau jų nuotraukų ir įrašų „YouTube“, išsiaiškinti pavardes. „Nelabai malonu pasidarė, – portalui 15min.lt pasakojo Kristina. – Mamos draugės pradėjo siųsti nuorodas. Tokius dalykus norisi nuo tėvų nuslėpti, nes tai – papildomas galvos skausmas. Kuo daugiau knaisiojomės, tuo baisiau darėsi. Viskas eina iš LTJS.“
Beveik visi įžeidinėjimai plūdo internete, nors per protestą Kristina buvo garsiai pavadinta išsigimėle. „Nemalonu. Komentarus skaito artimieji, draugai. Nežinau, ką jie galvoja“, – pridėjo Rasa.
Ji rado fotomontažą – vienoje akcijos nuotraukoje įrašas plakate buvo pakeistas fraze „Geriau plaukai pažastyse nei naciai valdžioje“. Anot pašnekovės, tokie dalykai smarkiai paveikia psichologiškai, net įvaro baimės. Savaitgalį merginos, nuvažiavusios į krepšinio treniruotę ir aikštelėje pamačiusios mašinoje sėdintį, anot Rasos, neonacį, ėmė slėpti veidus.
Naktį netrukus po protesto į merginų butą bandyta įsilaužti. Būdamos namie jos išgirdo įtartinus garsus, tad chuliganai paspruko ir didesnės žalos nepadarė. „Gal tai – tik sutapimas. Bet baisu, kad visai paranoja apims. Aparatas puikiai veikia, todėl viskas įmanoma“, – svarstė Kristina. Jos draugė yra tikra, kad laužiamasi buvo ne atsitiktinai: „Galbūt kažkas iš jų netoliese gyvena ir mus pastebėjo.“
Akcija – iš solidarumo Graikijai
Po akcijos prie ambasados pykčio ir patyčių sulaukė jos dalyvės – konkretūs asmenys, nors ji buvo nukreipta prieš ideologiją. „Mirtis fašizmui – laisvė žmonėms“, „Geriau šūdas ant galvos nei nacis valdžioje“, „No more 1933 in Europe“ (angl. „Daugiau jokių 1933-iųjų Europoje“) – skelbė protestuotojų plakatai.
„Vos dešimt žmonių susirinko į antifašistinį protestą, o mus laiko globalaus sąmokslo, finansuojamo Briuselio ir Maskvos pinigais, dalimi, – ironizavo viena iš piketo dalyvių, – Susidaro įspūdis, kad anarchizmo įsivaizdavimas Lietuvoje infantiliškas, nes žmonės apskritai nemato tų subkultūrų (ir dėl susirinkimų įstatymų, ir dėl subkultūrų fobijos). Apie anarchistus gal manoma, kad šaudysim, griausim, sprogdinsim visus ne anarchistus.“
Be to, jai keista, kad anarchistės ir feministės Lietuvoje buvo sutapatintos, nors anarchistėmis save laiko vos kelios.
„Antifašistinė solidarumo akcija“ sostinėje prie Graikijos ambasados sausio 19-ąją vyko solidarizuojantis su šios šalies žmonėmis, kurie tą dieną išėjo į gatves protestuoti prieš Europoje kylantį dešinįjį ekstremizmą. Panašūs protestai vyko ir kitose valstybėse.
Pernai Graikijos parlamento rinkimuose partija „Auksinė aušra“ (Chrysi Avgi) surinko 6,97 proc. balsų, nors 2009-aisiais buvo gavusi vos 0,29 proc. Parama jai išaugo daugiau nei 20 kartų. Nuo to laiko partijos nariai esą surengė ne vieną išpuolį prieš imigrantus, kitataučius ir homoseksualus. Pavyzdžiui, gruodį užpuolė ir sumušė opozicinės kairiosios partijos „Syriza“ atstovą Dimitrį Stratoulį.
Akcijos organizatorių teigimu, „Auksinė aušra“ neslepia radikalių dešiniųjų pažiūrų. Antisemitinės ir rasistinės partijos simbolikoje dominuoja stilizuota svastika.
Nors Seimo rinkimuose nacionalistinės pakraipos partijos „Jaunoji Lietuva“ ir „Už Lietuvą Lietuvoje“ surinko atitinkamai 0,63 proc. bei 0,94 proc., organizatoriai įspėjo, kad ekonominio nestabilumo sąlygomis dešinysis ekstremizmas linkęs populiarėti. Dešiniosios partijos populistiškai kaltina ne stambųjį kapitalą, o pažeidžiamas socialines grupes – imigrantus, seksualines mažumas, romus.
Papildyta sausio 30 d. Po šio 15min.lt rašinio LTJS iš savo puslapio „Facebook“ tinkle pašalino daugumą fotomontažų.
