Čekijos kariuomenės pajėgų kariai šią NATO oro erdvės patruliavimo misiją Baltijos valstybėse vykdys pirmą kartą.
Čekijos karių kontingente tarnaus 75 kariai, atvykę iš skirtingų Čekijos kariuomenės vienetų. Čekijos karių junginiui vadovaus kontingento vadas majoras Miroslavas Mika. Čekijos kontingente taip pat tarnaus iki aštuonių Švedijos karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Jie padės aptarnauti JAS-39 Gripen, kuriuos Čekijos karinės oro pajėgos įsigijo iš Švedijos.
Čekijos karinės oro pajėgos ketvirtos kartos naikintuvus JAS-39 Gripen pradėjo eksploatuoti nuo 2005 metų. Ši NATO greitojo reagavimo oro erdvės patruliavimo misija Baltijos šalyse yra pirmoji Čekijos taktinio orlaivio panaudojimo operacija užsienio valstybėse po II pasaulinio karo.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Nuo 2004 metų oro erdvės patruliavimo misiją Baltijos valstybėse po tris mėnesius vykdė Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai, nuo 2006 metų pavasario prasidėjusiame keturių mėnesių misijos rotacijų cikle – Turkijos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos kariai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai misijoje dalyvavo tris mėnesius, portugalai – pusantro mėnesio, norvegai, lenkai, vokiečiai bei JAV – po tris mėnesius, baigiantys misiją Danijos kariai – 4 mėnesius.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
2008 metų gegužės pabaigoje įvykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime buvo sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.
