„Nors situacija sudėtinga, šių metų biudžetas yra subalansuotas ir realus“, – pristatydamas biudžeto projektą teigė Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.
Biudžeto, kuris beveik 39 mln. Lt mažesnis nei 2011 m. ir tik 2 mln. Lt didesnis nei kriziniais 2010-aisiais, deficitas sieks 53,5 mln. litų. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, susidariusį skirtumą sudaro savivaldybės skolintos lėšos investicijų projektams kofinansuoti.
Papildyti naująjį biudžetą planuojama iš savivaldybės valdomų bendrovių ir įstaigų surinkus dividendus. Pelningai pardavus Stoties turgus akcijas ir privatizuojant bendrovę „Būsto valda“ (tikimasi gauti apie 2,1 mln. Lt) bei dalį kito savivaldybei priklausančio turto planuojama papildyti Privatizavimo fondą.
Liūto dalis – švietimui
Daugiausia asignavimų numatyta švietimui – 384,6 mln. Lt. Ekonomikai, aplinkos apsaugai, būstui ir komunaliniam ūkiui teks 53,7 mln. litų. Šių funkcijų vykdymui iš Privatizavimo fondo planuojama papildomai skirti 1,2 mln. litų ir 36,7 mln. litų skolintų lėšų.
Socialinei apsaugai numatyta 109,4 mln. Lt, t.y. 5,4 mln. Lt daugiau nei pernai. Planuojama panaudoti ir 1,4 mln. Lt skolintų lėšų. Milijonu padidėjo sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas – 3,9 mln. Lt, iš jų 500 tūkst. Lt – Valstybės investicijų programos lėšos.
Poilsiui, kultūrai ir religijai biudžete numatyta 40,9 mln. litų suma. Sportui – 18,5 mln. litų, kultūrai – 20,2 mln. litų, religijai ir kitoms išlaidoms – 2,2 mln. litų.
Prioritetas – A.Juozapavičiaus prospektas
Miesto meras Andrius Kupčinskas šių metu prioritetu vadina jau pradėtą 32 mln. Lt vertės A. Juozapavičiaus prospekto rekonstrukciją ir Panemunės tilto statybą. Prospektui iš iš ES fondų skiriama 18 mln. litų, kitą dalį turi padengti savivaldybė. Tiltui pinigų kol kas nėra.
Beveik 9 mln. litų bus skirti Parodos kalno ir dalies K.Petrausko gatvės rekonstrukcijai. ES parama sieks 4 mln. litų. Bus tęsiama Girstučio kultūros ir sporto centro rekonstrukcija, kurią planuojama baigti iki metų pabaigos. Taip pat bus tęsiama plaukimo mokyklos baseino „Vilija“ rekonstrukcija.
Savivaldybė šiais metais ketina užbaigti tvarkyti viešąją infrastruktūrą Nemuno saloje, kuriai dar planuoja panaudoti 3,2 mln. Lt skolintų lėšų.
Buhalteriai, o ne finansininkai
Opozicijos atstovai biudžeto projektą rengusius specialistus vadina buhalteriais, o ne finansininkais. Frakcijos „Vieningas Kaunas“ seniūno Povilo Mačiulio teigimu, nėra ilgalaikio fnansinio požiūrio į miesto pajamas ir išlaidas.
„Šių metų numatomas biudžeto pajamų surinkimas yra vienas mažiausių per pastaruosius metus, todėl reikia labai atsargiai vertinti visus siūlymus papildomoms išlaidoms. Pateikėme daug siūlymų, kaip būtų galima sumažinti išlaidas. Pavyzdžiui, per tokių savivaldybės įmonių, kaip Automobilių stovėjimo aikštelės, „Kauno autobusai“, „Autrolis“, administracinius kaštus.
Taip pat matome, kad savivaldybės administracija visiškai nenusiteikusi pati susiveržti diržus, nors visur kitur vyksta mažinimas, o pajamų surinkti planuojama mažiau. Mažinama socialiai jautriausiems sluoksniams, kuriems sunkiausia apginti savo pozicijas. Matomi politikų interesai – toms įmonėms ar sritimis asignavimai nesumažėjo.
Į miesto finansus žvelgiama iš buhalterio akimis. Ilgalaikio požiūrio į miesto biudžetą nėra nė kvapo. Tai reiškia, kad mes vertiname tik vienų metų pajamas ir išlaidas, tačiau visai negalvojame kas bus kelių metų.
Įsiskolinimai Kauno savivaldybės įmonėms didėja. Pavyzdžiui, „Kauno energijai“ jie siekia apie 20 mln. Lt, tačiau, kadangi švietimui yra sumažintos pajamos, todėl mokyklų, vaikų darželių įsiskolinimai už šildymą tik didės.
Kada mes planuojame skolas grąžinti? Iš savivaldybės „buhalterių“ girdime: „Kada ekonominė situacija šalyje pagerės“. O tai labai miglota ir neteikia optimizmo. Manome, kad patvirtindama šį biudžetą, Taryba neišnaudojo visų įmanomų resursų dar labiau susiveržti diržus“, – emocingai kalbėjo P.Mačiulis.
Talkai pinigų rado
Simonas Kairys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas teigia, kad kai kurie šio patvirtinto biudžeto rengėjų sprendimai yra keisti.
„Sakome – „išlikimo“ biudžetas, bet skiriama 300 tūkst. Lt Karinių oro pajėgų bazės iškėlimui į kitą vietą, 70 tūkst. Lt numatoma pavasarinėms talkoms, nors tai galima būtų daryti iš savivaldybės įmonės „Kauno švara“ pelno.
Ta pati Kauno kino studija (jai parama padidinta nuo 80 iki 160 tūkst. Lt, – red past.), kai svarstome ką daryti su kultūros finansavimo, lengva ranka jai skiriami pinigai. Siūlėme Halei, prieplaukai prie „Žalgirio“ arenos, tačiau pinigų neatsirado.
Valdančioji dauguma jau pradėjo kalbėti apie privatizavimo efektyvinimą, tačiau iš jos gauti pinigai yra maži ir problemų, pavyzdžiui pinigų S.Dariaus ir S.Girėno stadiono remontui skyrimo, neišspręs.
Metų eigoje miesto biudžetas bus peržiūrimas, ypač, reaguojant į privatizacijos eigą. Kaip bus elgiamasi su „Būsto valda“, kur „kabo“ 2,1 mln. Lt? Juk reikia tik normaliai užbaigti procedūrą ir miesto biudžetas pasipildytų pora milijonų litų“, – teigia S.Kairys.
