Strategijos įgyvendinimo planu siekiama užtikrinti tinkamą visuomenės ir institucijų įsitraukimą – sustiprinti visuomenės pasiryžimą ginti valstybę, atsparumą šiuolaikinėms saugumo grėsmėms bei suteikti galimybę įgyti žinių ir praktinių gebėjimų, reikalingų pilietinio pasipriešinimo įgyvendinimui.
„Tikime, kad per pirmąjį plano įgyvendinimo laikotarpį pasieksime šuolį informuojant visuomenę apie tai, kaip elgtis ekstremalių situacijų atvejais, sustiprinsime nusiteikimą priešintis taikiomis priemonėmis ar ginklu. Taip pat, bus įsteigta Pilietinio pasipriešinimo taryba – tvaraus bendradarbiavimo su visuomene mechanizmas. Šis planas – tai konkrečių žingsnių visuma, kuri sukurs proveržį rengiant visuomenę. Turime suprasti, jog valstybės gynyba – kiekvieno iš mūsų atsakomybė“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija bus įgyvendinama trimis etapais: 2023–2025 m., 2026–2030 m., 2031–2035 m. Kiekvienam iš etapų bus rengiamas atskiras priemonių planas. Šiandien LR Vyriausybė patvirtino 2023–2025 m. planą.
2023–2025 m. bus įgyvendinta daugiau kaip 40 priemonių, skirtų stiprinti visuomenės švietimą apie saugumo grėsmes, jaunimo ugdymui, mobilizacijos, pilietinio pasipriešinimo, civilinės saugos mokymams, institucijų bendradarbiavimui su visuomene. Įgyvendindami priemones, sieksime užtikrinti jų pasiekiamumą kuo įvairesnėms visuomenės grupėms.
Dar šį rudenį visuomenei bus pristatyta internetinė mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymų platforma „Mobilizacijos mokykla“, kurioje bus nuolat atnaujinama išsami informacija apie piliečių vaidmenį, esant ekstremaliai situacijai, karo padėčiai ar mobilizacijai, pateikta medžiaga kokiais būdais galima prisidėti prie neginkluotos gynybos. O 9 klasių moksleiviams gynybos kursas taps privalomas.
2023–2025 m. Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo plano vykdymui iš viso numatoma skirti apie 114 mln. Eur. (2023 m. – 32 mln. Eur; 2024 m. – 39 mln. Eur; 2025 m. – 43 mln.).
