Konvencija siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti darnų jos naudojimą.
Stebimas biologinės įvairovės nykimas
Biologinės įvairovės išsaugojimas reiškia rūšių, jų buveinių ir jų sąveikos išsaugojimą. Deja, nuo pat 21 amžiaus pradžios tie visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungos (ES) šalyse, kur surinkta daugiausia duomenų apie saugomas rūšis ir buveines, stebimas vis spartėjantis biologinės įvairovės nykimas:
- ES šalyse tik 16 proc. natūralių buveinių ir 23 proc. saugomų rūšių apsaugos būklė vertinama gerai;
- 38 proc. žuvų populiacijų būklė yra bloga;
- Nuo 1991 m. prarasta beveik 30 proc. pievų drugių;
- Nuo 1980 m. agrarinio kraštovaizdžio paukščių sumažėjo 36 proc., o nuo 1990 m. – net 61 proc. (Plačiau: Europos bendrųjų paukščių rodikliai)
Lietuvoje agrarinio kraštovaizdžio būklė blogėja dar sparčiau. Lietuvos ornitologų draugijos vykdomų kasmetinių stebėjimų visos šalies mastu duomenimis, stebėtų įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių gausa 2000-2022 m. laikotarpiu sumažėjo 54,76 proc., t.y. 2,4 proc. per metus. Tuo tarpu paskutinių 9 metų laikotarpiu (2014-2022 m.) gausa mažėjo dar sparčiau: per laikotarpį sumažėjo beveik 40 proc., t.y. ji mažėjo vidutiniškai po 4,35 proc. per metus.
Taigi, per paskutinius 9 tyrimų metus įprasti kaimo kraštovaizdžio paukščiai nyko kone dvigubai sparčiau nei nuo šio amžiaus pradžios. Šiuo metu tenka apgailestauti, jog panašių duomenų dar neturima apie miško ir kitų ekosistemų sparnuočius.
„Paukščiai, ekosistemose užima mitybinių grandinių aukščiausius lygmenis, misdami įvairių maistu (augaliniu, vabzdžiais ir pan.) faktiškai yra vieni geriausių ir bene lengviausiai stebimų visos biologinės įvairovės būklės, apimančios įvairias ekosistemas, indikatorių.
Paukščių populiacijų būklės prastėjimas praktiškai atspindi visos biologinės įvairovės nykimą, kas susiję ir su dirvožemio, vandenų ar net oro būkle, kurie lemia visų mūsų gyvenimo kokybę“, – teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.
Stebėdama vis spartėjantį biologinės įvairovės nykimą 2020 m. gegužės mėn. Europos Komisijos pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., skirtą kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.
Naująja ES biologinės įvairovės strategija siekiama iki 2030 m. sustabdyti Europos biologinės įvairovės nykimą, ir kad bent 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių būklė, kurių būklė šiuo metu nėra palanki būklė, pagerėtų; kartu kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis bei klimato kaita.
