Su L.Kukuraičio pataisomis galite susipažinti čia.
Seimo nariams kelia nerimą pataisa, kad už melagingus pranešimus apie smurtą prieš vaikus gali būti baudžiama.
„Tam yra Administracinių nusižengimų kodeksas. Ar nemanote, kad pataisos bus perteklinės ir atgrasys piliečius pranešti apie galimus smurto atvejus?“ – ministro teiravosi Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Ministras paaiškino, kad pataisose galimybė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nubausti melagingą pranešėją atsirado neatsitiktinai.
„Yra atvejų, kai kasdien skambinama, norint pakenkti vienai ar kitai šeimai. Tarnyba žino, kiek kartų konkretus asmuo kreipiasi dėl konkrečios šeimos. Tarnyba, įvertinusi realią situaciją, gali įvertinti, ar tai yra piktnaudžiavimas. Iš esmės mūsų intencija, kad visuomenė būtų aktyvi ir praneštų, bet turime reaguoti ir į kitą pusę“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
Jis nesutiko, kad vaiko teisių apsaugos reforma nuėjo sankcijų keliu: „4 tūkst. šeimų, nepaėmus vaikų, yra teikiama pagalba, kuri anksčiau nebuvo teikiama. Ir tai yra didžiulis reformos pasiekimas.“
Seimo nariai bendru sutarimu pritarė pataisoms po pateikimo. Tačiau parlamentarai nesutiko pataisų projekto svarstyti skubos tvarka, kaip prašė Vyriausybė. Įstatymo pataisos bus svarstomos tik Seimo pavasario sesijoje.
„Džiaugiuosi, kad nepasirinkome emocinio balsavimo, skubos, kas sudarytų prielaidas neapsvarstytą įstatymą paleisti į gyvenimą. Jau turime vieną, kuris veikia blogai. Bus laiko tarp sesijų apsvarstyti“, – frakcijos vardu pasisakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė.
Svarstymą atidėliojo
Antradienį pataisų klausimas buvo išbrauktas iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva. Klausimo darbotvarkėje nenorėjo matyti ir premjeras Saulius Skvernelis, nors pataisos buvo pateiktos būtent Vyriausybės pritarimu.
Sprendimą valdantieji grindė platesnės diskusijos siekiu. Girdi, ji kiltų tada, kai Vyriausybės pataisos būtų svarstomos drauge su kitu, Seimo nario „valstiečio“ Mindaugo Puidoko ir pusšimčio kitų parlamentarų teiktu įstatymo pataisų projektu.
Tačiau Vyriausybės pataisos į ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę grįžo opozicijai surinkus parašus.
Stop pasakė Seimo teisininkai
Vadinamosiose M.Puidoko pataisose numatoma, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą įtraukiamas „prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią“. Taip pat M.Puidoko projektu siūloma nustatyti, jog smurtu prieš vaiką laikomas tik toks nederamas elgesys, kai šiurkščiai pažeidžiama vaiko garbė ar orumas.
Seimo teisininkai sustabdė „valstiečio“ M.Puidoko inicijuotas pataisas vaiko teisių apsaugos sistemai, jose įžvelgę galimus prieštaravimus Konstitucijai.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadoje pažymėjo, kad objektyviai nustatyti asmens patirto skausmo lygmenį nėra įmanoma, nes patiriamo skausmo mastas (laipsnis) iš esmės priklauso nuo kiekvieno skausmą patiriančio asmens individualiai.
„Įstatymu sudaroma prielaida nebaudžiamam imtis prieš vaiką veiksmų, sukeliančių jam fizinį skausmą, nes objektyviai sukelto skausmo įvertinti neįmanoma, tik subjektyviai – smurtavęs asmuo galės gintis, nesuvokęs, kad nukentėjęs vaikas patyrė žymų skausmą“, – rašoma išvadoje.
Be to, Seimo teisininkai atkreipė dėmesį į Konstitucijos nuostatą, kad žmogaus orumą gina įstatymas.
Paties M.Puidoko vertinimu, jo kartu su daugiau kaip 50 parlamentarų iš „valstiečių“, „tvarkiečių“ konservatorių bei kitų frakcijų pateiktose pataisose jokio prieštaravimo Konstitucijai nėra – tik priešingi konceptualiai požiūriai.
Vaikų paėmimas – kraštutinė priemonė
M.Puidoko pataisas kritiškai įvertino įvairių visuomeninių organizacijų atstovai: jas priėmus esą grįžtume net į baisesnę situaciją nei buvo iki įstatymo priėmimo. Tačiau smurto apibrėžimą norėtų keisti tėvams ir šeimoms atstovaujančios organizacijos, darbuotojų profsąjungos.
Vyriausybės teikiamose pataisose neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo vaikams ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.
Taip pat siūloma, kad esant nesaugiai aplinkai vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų, bet būtų skiriama laikinoji priežiūra, t.y. vaiką prižiūrėtų giminaičiai ar šeimos draugai.
Pakeitimai – po rezonansinės istorijos
Liepą pradėjo galioti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema, atsirado mobilios pagalbos šeimai komandos. Taip pat nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie skriaudžiamą vaiką.
Tiek Vyriausybės, tiek parlamentarų grupės pataisos buvo parengtos reaguojant į rezonansą sukėlusį kauniečių Kručinskų vaikų paėmimo iš šeimos atvejį.
