„Kai reikėtų kalbėti apie mergaičių dorovinį auklėjimą, mes nuo 11 metų jau norime skiepyti nuo paleistuvystės. Ponas Matulai, daktare Matulai (Seimo narys Antanas Matulas – red. past.), užsirašykite, kad skiepuose yra moterų abortuotų kūdikių ląstelių, beždžionių ląstelių“, – ketvirtadienį Seime diskutuojant apie skiepus savo audringoje kalboje pareiškė parlamentaras Dainius Kepenis. Šios jo mintys sulaukė atgarsio – ir socialiniuose tinkluose, ir tarp mokslininkų.
„Jei norite išgirsti absurdiškų mitų apie skiepus, jums nebūtina jungtis rusiškos TV ar eiti į sąmokslo teorijų puslapius“, – taip D.Kepenio pastebėjimus įvertino Seimo konservatoriai, kaip tik tądien teikę rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų priemonių, siekiant pagerinti skiepijimo aprėptis Lietuvoje“.
Jei norite išgirsti absurdiškų mitų apie skiepus, jums nebūtina jungtis rusiškos TV ar eiti į sąmokslo teorijų puslapius.
Penktadienį 15min kalbintas D.Kepenis savo žodžių neišsižadėjo. Jis aiškino, kad remiasi JAV nacionalinės sveikatos apsaugos agentūros (Centers for Disease Control and Prevention, CDC – red. past.) teikiamais duomenimis.
„Pasižiūrėkite ten vakcinų, tarp jų ir MMR, sudėtis. Ir ten matysite, kad naudojamos ne tik abortuotų kūdikių ląstelės, beždžionių inkstų ląstelės, bet ir viščiukų ląstelės“, – kalbėjo D.Kepenis.
Nepaisant to, jis teigė niekada nesakęs, kad skiepytis nereikia ar kad skiepai yra blogai.
„Aš esu už profesionalų, atsakingą ir sąžiningą skiepijimą. Šalutiniai poveikiai dažniausiai būna todėl, kad vaikai skiepijami greitai ir neįvertinus jų sveikatos būklės. Jei gydytojas pasikalbėtų su tėvais, apklaustų, ar vaikutis neturi alergijų, ar neseniai kuo nors nesirgo, šalutinių poveikių nebūtų. Niekas neturėtų skiepyti vaikų po ligos ar prieš ligą. Tačiau kartais dėl laiko stokos ar aplaidumo į tokius niuansus nekreipiamas dėmesys ir paskiepijama“, – svarstė D.Kepenis.
Jis teigė iš pirmų lūpų girdėjęs dešimtis liudijimų, kai po kokio nors skiepo vaikas tapo vangus, be energijos, pasidarė neatsparus ligoms.
„Tėvai tai sieja su skiepu, o gydytojai sako: „Čia sutapimas.“ Tokius dalykus galima pasakyti tik ištyrus, tačiau Lietuvoje jokie moksliniai tyrimai šia tema nevykdomi“, – aiškino D.Kepenis.
Sąmoningai renkasi retoriką
D.Kepeniui nepriimtini ir siūlymai skiepytis prevenciškai – esą blogiau nebus.
„Yra faktoriai, kuriems esant nereikia skiepytis, nes imunitetas jau yra. Jis įgytas arba vaikystėje pasiskiepijus, arba persirgus liga. Tą imunitetą galima išmatuoti, testas kainuoja pigiau nei skiepas“, – pabrėžė politikas.
Jis turi tvirtą nuomonę ir apie skiepus nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Į nacionalinį skiepijimų kalendorių šis skiepas įtrauktas 2016 metų rugsėjo 1-ąją. Juo 11 metų mergaitės skiepijamos valstybės lėšomis. Geriausia skiepyti mergaites, kurios dar nėra pradėjusios lytinio gyvenimo – ŽPV dar nėra patekęs į jų organizmą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad skiepijant ŽPV vakcinomis, kurios apsaugo nuo 16 ir 18 tipų ŽPV, galima išvengti 71 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Tėvai turėtų sakyti: „Neskubėk pas berniukus, nereikia greitai suartėti.“
Tačiau D.Kepenio manymu, tai – ne vėžio prevencija, o paleistuvystės skatinimas.
„Japonai ŽPV skiepo atsisakė, nes suprato, kad svarbiau mergaites ugdyti dorovės dvasioje nei paskiepyti ir nesiaiškinti, kaip jos gyvena. Jei ugdome mergaičių dorovę, neleidžiame galvoti, kad nuo 11 metų jos jau gali gyventi lytinį gyvenimą. Tėvai turėtų sakyti: „Neskubėk pas berniukus, nereikia greitai suartėti.“ O dabar sakoma: „Eikite ir džiaukitės gyvenimu, o mes jus dėl viso pikto paskiepysime, kad vėliau nebūtų sveikatos problemų“, – samprotavo D.Kepenis.
Ar jis tikrai mano, kad ŽPV vakcina – tai skiepas nuo paleistuvystės?
„Kai kalbu moksliniais terminais, niekam neįdomu. Kai tik pasakiau „pasiskiepykime nuo paleistuvystės“ – ojojojojoj. Vadinasi, tikslą pasiekiau – pradėjome kalbėti. Tokią retoriką pasirenku sąmoningai“, – užtikrino D.Kepenis.
D.Kepenio pasisakymą apie skiepus nuo ŽVP galima vertinti kaip nuomonę, todėl 15min nutarė patikrinti tik Seimo nario pasisakymo dalį apie skiepų sudėtį.
Virusus tenka „nukenksminti“
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė įsitikinusi, kad retorika turi būti atsakinga, o ne iškraipanti ir sutirštinanti faktus.
„Blogiausia, kai pasakoma pusiau tiesa, kuri išpučiama iš mokslinio fakto, o jis traktuojamas neteisingai“, – atsiduso mokslininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinės technologijos leidžia labai gerai išgryninti vakcinas, todėl jos yra saugios.
„Pavyzdžiui, vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) kuriama genų inžinerijos metodais. Tiesiog paimamas viruso genas, kuris koduoja viruso baltymą ir tas baltymas susintetinamas mielių ląstelėse. Tokiu būdu sukuriamas rekombinantinis baltymas, kuriame net nėra viruso. Tai yra tarsi tuščias kiaušinio kevalas be jokios viruso genetinės medžiagos“, – pasakojo A.Žvirblienė.
Mokslinė tiesa tokia: norint virusą susilpninti, jį galima kultivuoti kitos kilmės ląstelėse – tik taip jis mums darosi nekenksmingas.
Vakcinoms kurti gali būti naudojami ir kiti būdai.
Tymų atveju turime vadinamąją susilpnintą vakciną. „Tymai yra žmogaus virusas, kuris infekcijos metu užkrečia mūsų ląsteles. Tačiau tam, kad turėtume nekenksmingą virusą, kuris negalėtų pažeisti žmogaus ląstelių, jis turi būti kultivuojamas ne žmogaus, o kitos kilmės ląstelėse. Po to iš tų ląstelių kultūrų virusas išgryninamas ir jokių ląstelių liekanų nelieka. Tai – tik viruso imitacija, skirta „apgauti“ mūsų imuninę sistemą ir apmokyti ją atpažinti tikrą virusą, jį sunaikinti. Tai –virusas, kuris nesukelia ligos“, – aiškino A.Žvirblienė.
Žibalas į ugnį
Lietuvoje naudojamoje vakcinoje nuo tymų susilpnintas tymų virusas yra kultivuotas viščiuko embrionų audinių kultūrose.
„Kai virusą perkeliame į kito šeimininko ląstelių kultūrą, jis praranda sugebėjimą užkrėsti žmogaus ląsteles ir sukelti ligą. Tai yra viruso susilpninimas – tokiu būdu neutralizuojamas jo patogeninis veikimas. Ankstesniais metais poliomielito virusas, sukeliantis baisią ligą, buvo auginamas beždžionių ląstelių kultūroje. Bet jokiu būdu ne pačiose beždžionėse“, – pabrėžė A.Žvirblienė.
Nepaliauju stebėtis: įpilama žibalo į ugnį, visiškai nesuprantant, apie ką kalbama.
Tokios ląstelių kultūros todėl ir vadinamos kultūromis, nes jos gali augti, dalintis in vitro (mėgintuvėlyje – red. past.), o ląstelės augdamos nesikeičia, išlaiko savo savybes“, – kalbėjo mokslininkė.
Abortuotų kūdikių ląstelių naudojimą vakcinoms gaminti A.Žvirblienė vadina visiška nesąmone.
„Mokslinė tiesa tokia: norint virusą susilpninti, jį galima kultivuoti kitos kilmės ląstelėse – tik taip jis mums darosi nekenksmingas. Abortuoti audiniai – tai būtų visiškai netinkamas būdas vakcinoms kurti, nes toks virusas būtų prisitaikęs užkrėsti žmogaus ląsteles“, – pažymėjo A.Žvirblienė.
Anot jos, svaidytis skambiomis, bet nepamatuotomis frazėmis, ypač situacijoje, kai turime tymų protrūkio pasekmes, nesąžininga mokslo bendruomenės atžvilgiu: „Nepaliauju stebėtis: įpilama žibalo į ugnį, visiškai nesuprantant, apie ką kalbama.“
15min vertinimu, D.Kepenio teiginys, kad skiepų vakcinose yra beždžionių ląstelių, yra neteisingas. Kai kurių vakcinų gaminimo procese virusai gali būti auginami gyvūnų ląstelių kultūrose, tačiau galiausiai jos yra pašalinamos, todėl skiepuose, kurie leidžiami pacientui, jokių ląstelių nebelieka.
Teiginys, kad šiais laikais gaminamose skiepų vakcinose yra abortuotų kūdikių ląstelių, yra visiškai neteisingas.
Patikrinta 15min
