Sveikindama renginio svečius šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad tai – ypatinga diena ne tik mokyklai, bet ir viso Marijampolio kaimo bendruomenei.
„Už mano nugaros užrašas „Su meile“ – simboliška, nes tai aprėpia viską: meilę tėvynei, kalbai, žemei, bendruomenei, vaikams. Ši frazė telydi kiekvieną jūsų vaiką, kiekvieną mokytoją visą gyvenimą“, – kalbėjo šalies vadovė.
M.Lukšienės vardo suteikimą Marijampolio vidurinei mokyklai prezidentė pavadino prasminga akimirka visos Lietuvos kultūrai, kalbai ir istorijai.
Linkiu, kad M.Lukšienės vardas sutelktų ne tik mokyklą, bet ir visą miestelį į vieną didelę šeimą. Kad šis vardas įkvėptų mokytis ir mokyti. Pažinti. Suprasti ir kurti.
„Tarptautinės mokytojo dienos išvakarėse jūsų mokyklai nuspręsta suteikti ypatingos asmenybės, Nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrėjos, tautinės mokyklos idėjos autorės M.Lukšienės vardą. Džiaugiuosi, kad šiuo vardu pavadinta būtent jūsų mokykla – pirmoji lietuviška vidurinė mokykla pietryčių Lietuvoje, kuri pavasarį išleis jau 55-ąją abiturientų kartą“ – šypsojosi D.Grybauskaitė.
Ji džiaugėsi, kad mokyklos ir miestelio bendruomenė buvo ir liko ištikima idealams, kurie buvo pamatiniai ir M.Lukšienei: „Puoselėjate Lietuvos kultūrą, saugote šios žemės papročius ir stengiatės nepamiršti, kad pilietiškumo, kūrybingumo ir pagarbos kitam mes išmokstame šeimoje ir mokykloje. Mokytojo vaidmuo yra išskirtinis – tai žmonės, kurie kantriai ir atsakingai jungia mus visus bendram tikslui: mąstančiai ir kuriančiai Lietuvai. Atsidavusių piliečių Lietuvai. Linkiu, kad M.Lukšienės vardas sutelktų ne tik mokyklą, bet ir visą miestelį į vieną didelę šeimą. Kad šis vardas įkvėptų mokytis ir mokyti. Pažinti. Suprasti ir kurti. Šiandien to reikia mums visiems – laisvos Lietuvos kūrėjams. Didžiuokitės, būkite vieningi ir visada prisiminkite savo mokytojus.“
Dukra ragino pralenkti laiką
M.Lukšienės dukra habil. dr. Ingė Lukšaitė neslėpė: ši diena svarbi ne tik jos šeimai, mamai M.Lukšienei, bet ir visai Marijampolio mokinių ir mokytojų bendruomenei.
Linkiu pasiųsti ateities kartoms žinią, kad šiuo metu Marijampolyje gyvena puikūs žmonės.
„Kai XX amžiaus pradžioje mama pradėjo mokytis Vilniuje lietuvių gimnazijoje, Lietuvos mokyklą reikėjo statyti iš tikrųjų – nuo pradžių. Dabar mokyklą mes irgi turime statyti, nors ir ne visai nuo pradžių: labai daug ką esame sukūrę, tačiau smarkiai pasikeitė pasaulis. Todėl šiandien visiems – ir mokytojams, ir mokiniams, ir absolventams – būtina pamatyti, ko reikia Lietuvai ir visuomenei. Džiaugiuosi jūsų mokykla: klasėse justi šiluma, pagarba žmogui – ar jis mažas, ar didelis. Linkiu kūrybos, sėkmės, gebėjimo padaryti tai, ko iš mūsų reikalauja laikas, ir pasiųsti ateinančioms kartoms žinią, kad šiuo metu Marijampolyje gyvena puikūs žmonės“ – sveikinimo žodį tarė I.Lukšaitė.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Renginio akimirka |
Vaikus ugdo laisvei ir šalies ateičiai
Mokyklos direktorė Jūratė Šidlauskienė atkreipė dėmesį, kad idėją Marijampolio vidurinę mokyklą pavadinti M.Lukšienės vardu kaimo bendruomenė ir mokytojai brandino seniai, tačiau iš pradžių netikėjo, kad tai įmanoma.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Jūratė Šidlauskienė |
„M.Lukšienė – unikali asmenybė, todėl mums didžiulė garbė vadintis M.Lukšienės vardu ir būti mokykla su meile“, – šventės metu sakė mokyklos vadovė.
Ji paminėjo, kad M.Lukšienė yra sakiusi, jog žmogus augintinas laisvei, savarankiškam ir atsakingam gyvenimui.
„Mūsų mokykloje dirba mokytojai, kurie rengia vaikus ateičiai, gyvenimui, profesijoms, kurių dar net nėra, moko dirbti su informacinėmis technologijomis, kurios dar neišrastos. M.Lukšienė – Mokytoja iš didžiosios raidės, kuri mus mokė, kaip sukurti tinkamą pasaulį vaikui. M.Lukšienės sukurto pasaulio centre visada buvo vaikas, mūsų mokyklos centre – irgi“, – užtikrino J.Šidlauskienė.
Mūsų mokykloje dirba mokytojai, kurie rengia vaikus gyvenimui, profesijoms, kurių dar net nėra, moko dirbti su informacinėmis technologijomis, kurios dar neišrastos.
Ji pažymėjo, kad M.Lukšienė yra tautinės mokyklos kūrėja: „O mes esame labai tautiška mokykla, kurią lanko vaikai iš daugiakalbių šeimų: lietuvių, lenkų, baltarusių.“
Šiuo metu mokykloje mokosi 255 mokiniai, dirba 36 pedagogai. Mokytojams sudarytos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines technologijas: visos mokytojų darbo vietos kompiuterizuotos, prijungtos prie interneto, kabinetuose – daugialypės terpės projektoriai, ekranai, interaktyvios lentos.
„Mokinių skaičius per pastaruosius trejus metus mūsų mokykloje sumažėjo vos 5 proc. – Lietuvos kontekste tai tikrai labai menkas mažėjimas. Šioje mokykloje dirba fiziškai ir dvasiškai jauni žmonės, o M.Lukšienei buvo svarbu, kad švietimo įstaigose dirbtų kuo daugiau jaunimo: čia 43 proc. pedagogų yra 31–40 metų, didžiuojamės, kad turime 32 proc. mokytojų vyrų“ – kalbėjo J.Šidlauskienė.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dalia Grybauskaitė |
Mokyklos ištakos – XX amžiaus pradžioje
Marijampolio vidurinės mokyklos ištakos siekia XX amžiaus pradžią, kai 1905 metais spaudoje pasirodė čia gyvenančių lietuvių nusiskundimai, jog netrūksta mokslo trokštančių vaikų, tačiau nėra kam jų mokyti.
Nuo 1907 metų vaikų mokymo ėmėsi daraktoriai, kurie rinkdavosi tai vieno, tai kito ūkininko troboje. Apie 1921 metus pradėjo veikti „Ryto“ draugijos mokykla, tačiau po dešimtmečio ji buvo uždaryta.
Mokykloje mokosi 255 mokiniai, dirba 36 pedagogai. Visos mokytojų darbo vietos kompiuterizuotos, kabinetuose – daugialypės terpės projektoriai, interaktyvios lentos.
1951 metais duris atvėrė Marijampolio pradinė mokykla. Mokinių skaičius joje nuolat pūtėsi, todėl labai greitai pradinė mokykla peraugo į septynmetę, o 1957 metais jai jau suteiktas vidurinės mokyklos statusas.
Mokyklą lankė daug mokinių iš lietuvių šeimų, gyvenusių Baltarusijos teritorijoje – nuo Gervėčių, Pelesos ir kitų kraštų. Marijampolio mokykla tapo pirmąja lietuviška vidurine mokykla Pietryčių Lietuvoje.
Iki 1972 metų mokykla veikė dviejų aukštų mediniame pastate Juodžių kaime. Tais pačiais metais naujoji Marijampolio vidurinė mokykla duris atvėrė Marijampolio kaime.
Šiuo metu mokykla aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, 60 proc. mokinių dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, šalies ir rajono sporto, meno konkursuose, olimpiadose. Aktyvi mokyklos bendruomenė organizuoja renginius ir Marijampolio gyventojų bendruomenei.
Apie dr. Meilę Lukšienę
Iškili asmenybė, švietimo reformos pradininkė, mokslininkė, literatūrologė, edukologė, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, habil.dr. M.Lukšienė-Matjošaitytė gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje. Kilusi iš garsios Lietuvos kultūros veikėjų giminės.
Elenos Tervidytės nuotr./Meilė Lukšienė |
M.Lukšienė, visų vadinta Mokytoja, padėjo stiprų pagrindą atkurtos Lietuvos valstybės švietimui. 1988 metais mokslininkės vadovaujamos darbo grupės suformulavo pagrindinius Lietuvos švietimo reformos tikslus, sukūrė naują švietimo viziją, kuri ir tapo pagrindu valstybės švietimo reformos uždaviniams įgyvendinti.
1989 metais M.Lukšienei buvo suteiktas nusipelniusios mokslo veikėjos vardas, 1994 metais – Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas, 2003-iaisiais – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius.
2004 metais M.Lukšienė apdovanota UNESCO COMENIUS medaliu už jos asmeninį indėlį moksliškai ir praktiškai įtvirtinant švietimą kaip valstybės kūrimo pagrindą. UNESCO apdovanojimo tekste parašyta: „Ponia Lukšienė yra europinio ir pasaulinio lygio mokslininkė ir asmenybė, reikšmingai prisidėjusi prie demokratinės visuomenės ir modernaus švietimo raidos“.
Anapilin M.Lukšienė iškeliavo 2009 metų spalio 16 dieną.
Seimas 2013 metus paskelbė Meilės Lukšienės metais. 2011 metais Paryžiuje per UNESCO generalinės konferencijos 36-ąją sesiją habil. dr. M.Lukšienės 100-osios gimimo metinės įtrauktos į minimų sukakčių kalendorių.
UNESCO dėmesys šiai visuomenės veikėjai skiriamas už itin svarbų vaidmenį, plėtojant modernią švietimo sistemą bei ugdant demokratišką lietuvių bendruomenę.