6. Labiau apsaugomas žmogus, netenkantis darbo, ir bedarbiai
Šiuo metu DK įtvirtinta darbuotojų apsauga realybėje beveik netaikoma – mažiau nei 1 proc. atvejų pritaikomas įspėjimo terminas 2–4 mėn. išmokant 1–6 vidutinius darbo užmokesčius. (DK 129 strp, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės). Be to, pusmečio vidutinio darbo užmokesčio išmoką darbuotojas turi teisę gauti tik po 20 metų nepertraukiamo darbo stažo. Rinkoje tokį stažą turinčių darbuotojų skaičius yra labai nedidelis. Be to, išmokos pagal stažą diskriminuoja jaunesnio amžiaus žmones, o tai draudžia Europos direktyva.
Net 93 proc. darbuotojų iš darbo išeina savo prašymu. Krizės metu tik kas ketvirtas atleistas žmogus gavo išeitines, likę atleisti „savo noru“ be išeitinių išmokų. Tai yra dabartinis reguliavimas toks, kad darbuotojas nukenčia, užuot gavęs daug, negauna nieko. Siūlomas trumpesnis įspėjimo terminas ir mažesnė, bet garantuota išmoka.
Bus taikoma reali atleidimo iš darbo priežastis, išmokant darbuotojui priklausančią išeitinę išmoką. Jei darbdavys pažeidžia darbo teisę, ginčų atveju atleidžiamam darbuotojui nustatomas neturtinės žalos atlyginimas, kurio dydis turi atgrasyti darbdavį nuo tokio pobūdžio pažeidimų.
Atsiranda naujos papildomos garantijos dirbantiems pagal terminuotą darbo sutartį – pvz., išeitinė vieno darbo užmokesčio išmoka pasibaigus terminuotai sutarčiai.
Netekus darbo: naujos priemonės bedarbiams, pvz., turės galimybę teikti paslaugas su išankstiniais kvitais, kai dalį paslaugos apmokės valstybė.
Siūloma kokybiška ir adekvati paramos sistema netekusiems darbo grįžti atgal į darbo rinką: užimtumo skatinimo priemonės, didesnė nedarbo draudimo išmoka, be to, ji mokama ilgiau ir didesniam skaičiui žmonių. Mažesnis nedarbas ir mažesnė socialinė atskirtis.
7. Didesni atlyginimai ir mažesnis skurdas
Turėdami mažiau grėsmių ir patirdami mažesnius kaštus, darbdaviai galės mokėti didesnius atlyginimus.
Didesnės pajamos vaikus auginantiems, dirbantiems tėvams, kurių anksčiau kai kurie darbdaviai vengdavo.
MMA numatoma, kad būtų mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Didesnis užimtumas, mažiau bedarbių, o bedarbiams – didesnės išmokos – visa tai lems mažėsiantį skurdą.
8. Didesnės pensijos
Pirmą kartą siūloma įdiegti automatinį pensijų indeksavimą, susietą su realiomis šalies ekonomikos galimybėmis, kuris leis nuosekliai didinti pensijas ir kartu palaikyti socialinio draudimo biudžeto balansą.
Automatinis indeksavimas reiškia, kad pensijos bus didinamos kasmet įstatymu nustatytu laiku pritaikius indeksavimo koeficientą, taip pat apskaičiuotą pagal įstatymo nustatytas griežtas taisykles. Tai nebebus vienašališkas Vyriausybės sprendimas, todėl nebus galimybių priimti politizuotus sprendimus. Koeficientas bus taikomas visai gaunamai pensijai, todėl pensijos padidėjimas visada bus aiškus ir lengvai apskaičiuojamas.
Indeksavimo koeficientas bus skaičiuojamas pagal darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį, tai yra jis bus susietas su socialinio draudimo fondo pajamų surinkimu. Taikant tokią metodiką (imant darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį per trejus pastaruosius ir trejus prognozuojamus metus), indeksavimo koeficientas tarsi „išlygins“ geresnius ir prastesnius metus, todėl pensijos didės nuosekliai, be šuolių ir bus galima išvengti mažinimo net ir ekonomikai smunkant. Tam bus sukurtas tikslinis pensijų rezervas, kuris pasipildys ekonomikos augimo laikotarpiu, kai pensijos bus indeksuojamos kiek mažiau nei augs pajamos, ir iš kurio bus palaikomas pensijų dydis ekonomikos nuosmukio metu.
9. Geresnė darbuotojų apsauga
Darbo ginčai, ilgai vykę teismuose bus operatyviai sprendžiami darbo ginčų komisijose. Jos jau pasiteisino kaip labai geras, operatyvus, nebrangus problemos sprendimas – 70 proc. ginčų komisijoms pateiktų ginčų išspręsta, tik apie 2 proc. yra apskundžiama. Jose, problema sprendžiama ne retrospektyviai, kas buvo formaliai teisus, o perspektyviai – tai yra, kaip abiems pusėms pasiekti susitarimą ir geriausią abiem poziciją. Be to, įtvirtinamos baudos už pažeidimus darbdaviams.
Neišmokėti atlyginimai, neteisėtai skirtos drausminės nuobaudos ar vienašališkai pakeistos darbo sutartys – per praėjusius metus dėl šių darbo teisės pažeidimų į darbo ginčų komisijas buvo kreiptasi daugiau nei 5 tūkstančius kartų. Beveik 1,9 tūkst. bylų buvo priimti pareiškėjams palankūs sprendimai, 554 bylos baigėsi taikos susitarimais. Dar daugiau nei 1 tūkst. bylų buvo nutrauktos ar atsisakyta jas nagrinėti, dažniausiai dėl to, kad ginčo šalys savo nesutarimus išsprendė jau iki komisijos posėdžio.
10. Modelis rūpinasi visais darbuotojais; profesinės sąjungos atstovauja apie 8 proc. darbuotojų
Profesinėms sąjungoms 2013 m. priklausė apie 8,3 proc. visų samdomų darbuotojų, tad jos atstovauja ne visų darbuotojų interesams.
Profsąjungos atstovauja sektoriams, išlaikomiems iš biudžeto – mokytojai, policininkai, gaisrininkai, valstybės tarnautojai ir pan. Pritariame, kad problemas, kurių šiose sektoriuose yra, reikia spręsti, įskaitant ir mažų atlyginimų klausimą, tačiau ne viso dirbančiųjų sektoriaus ir darbo santykių nelankstumo sąskaita.
Siūloma skatinti darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis. Siūlomas didesnis socialinis dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų – tai yra privalomos darbo tarybos didelėse įmonėse. Jomis profsąjungos turėtų būti labiausiai suinteresuotos.
Be to, naujajame modelyje siūloma ir apsauga profsąjungoms: ne tik darbuotojų atstovų išrinkimo laikotarpiui, bet ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos.
