– Anksčiau senoliai būsimų metų laikų orus spėdavo stebėdami tam tikrus gamtos ženklus. Dabar tokie spėjimai nebepasiteisina. Tad galbūt pasitelkus technologijas galima būtų bent apytiksliai nuspėti, koks bus šių metų pavasaris?
Prof. dr. A.Bukantis: Senolių spėjimai niekada nebuvo tikslūs. Dėl to ir vadinami spėjimais. Netgi galima rasti tokių liaudiškų orų spėjimų, kurie prieštarauja vienas kitam. Tarkim, gali būti taip, kad Vakarų Lietuvoje gali būti paplitęs vienas spėjimas, o Rytų Lietuvoje – priešingas. Kaip pavyzdžiui, vieni teigia, kad po šiltos žiemos bus šalta vasara, o kitam kaime, žiūrėk, gali būti priešingas teiginys – kad karšta, sausa ar lietinga.
Dabartinės technologijos leidžia patikimas prognozes sudaryti savaitei, dešimčiai dienų. O preliminarios, eksperimentinės prognozės gali būti ir ilgesniam laikotarpiui – mėnesiui ar trim. Tik jų pasitvirtinimas dar yra gana žemas – ne visada siekia netgi septyniasdešimt procentų.
Dr. D.Valiukas: Tikrai senolių prognozės nėra patikimos, bet, jei pasitelktume, kad ir pačias moderniausias technologijas, kad būtų bent kažkiek patikimiau, galėtume nuspėti tik mėnesiui į priekį.
Tai jeigu dabar žiūrėtume mėnesiui į priekį, yra kovo mėnuo. Pagal dabartines tendencijas oro temperatūra turėtų būti iki dviejų, dviejų su puse laipsnio aukštesnė už įprastinę daugiametę normą.
– Europai prognozuojamas gana šiltas, galbūt net karštas, pavasaris. O kokia situacija laukia Lietuvoje?
Prof. dr. A.Bukantis: Galima remtis klimato prognozių centro, esančio JAV, prognozėmis. Jie sudaro prognozes ir Europai. Taip pat prognozės sudaromos ir Europos vidutinės trukmės prognozių centre. Remiantis minėtų centrų pateiktais duomenimis, didžiausios teigiamos temperatūros anomalijos kovo mėnesiui yra kaip tik numatomos Skandinavijoje, Baltijos regione ir Šiaurės rytinėje Europos dalyje. Čia kovo mėnuo prognozuojamas trimis keturiais laipsniais šiltesnis negu įprasta.
Jeigu įprasta temperatūra Kėdainių regione kovo mėnesį yra apie pusę laipsnio, tai šiais metais būtų prognozuojama apie keturis laipsnius. Žinoma, dabar tai atrodo mažai tikėtina, kadangi ir sausio bei vasario temperatūra buvo artima trims keturiems laipsniams. Taigi atsižvelgiant į meteorologinių procesų inerciją po šiltos žiemos ir sniego dangos nebuvimą, visiškai tikėtina, kad vidutinė kovo mėnesio temperatūra gali siekti ir 4–5 laipsnius.
Taip pat šiltesni nei vidutiniškai numatomi ir balandžio bei gegužės mėnesiai. Tik temperatūros anomalijos yra numatomos mažesnės – 2–3 laipsniai, – bet vis tiek teigiamos.
Jeigu, sakykim, balandžio mėnesį Kėdainiuose temperatūra būna apie septynis laipsnius, tai šiemet jau gali būti ir dešimt. O gegužės mėnesio temperatūra paprastai būna apie 12,8 laipsnio, tai šiais metais vidutinė temperatūra gali būti apie 14–15 laipsnių.
Dr. D.Valiukas: Priklauso nuo to, kur žadama. Absoliuti dauguma nacionalinių meteorologijos tarnybų vadovaujasi prognozėmis mėnesiui į priekį. O paskui yra žmonių suinteresuotumas, organizacijų, kurios pateikia prognozes ilgesniam laikui. Tačiau nepaisant visko, net ir žiūrint temperatūros prognozę ilgesniam laikui į priekį, ji turėtų būti aukštesnė už ilgalaikę daugiametę.
– Nors Lietuva maža, tačiau orų, temperatūrų skirtumų vis tiek būna nemažai. Ar galėtumėte išskirti Kėdainiams būdingų bruožų ateinantį pavasarį. Tarkim, pernai balandį–gegužę mūsų regionas labai kentėjo nuo sausros. Tad galbūt ir šiais metais reikėtų tam ruoštis?
Prof. dr. A.Bukantis: Kėdainiai, kaip ir Radviliškis, Panevėžys, Pakruojis, yra toje Lietuvos dalyje, kur iškrinta mažiausiai kritulių. Per metus čia iškrinta apie 600 mm kritulių – tai mažiausias kritulių kiekis šalyje. Pavyzdžiui, Žemaitijoje, Pietvakariniuose, Vakariniuose šlaituose – 800–900 mm. Tarkim, šiltuoju laikotarpiu, balandžio–spalio mėnesiais, tenka 400 mm kritulių. Taigi Kėdainių, Vidurio Lietuvos kraštas, galima sakyti, sausringiausia, o kartu ir šilčiausia Lietuvos zona. Susidaro gana pavojingas klimato derinys ‒ šilumos būna daugiausiai, o kritulių ‒ mažiausiai. Dėl to sausros čia būna gana intensyvios. Ypatingai pastaraisiais dešimtmečiais jos pradėjo labai kartotis. Netgi trejus metus iš eilės turėjome sausrų. – 2017, 2018 ir 2019 metais. Dažnos sausros yra viena iš dabartinio klimato tendencijų.
O šiemet turėjome besniegę žiemą. Tai reiškia, kad net ir mūsų klimatui būdingo tradicinio proceso, kaip sniego dangos tirpimas, nebus.
Dr. D.Valiukas: Taip smulkiai tikrai negalėtume pasakyti, bet praėję metai nebuvo joks išskirtinumas. Mes pernai turėjome gana staigų ir ankstyvą pavasarį. Be to, jis buvo labai sausas. Sausra buvo beveik visose savivaldybėse. Tai Kėdainiai nebuvo kažkoks išskirtinumas – tai buvo visą Lietuvą apėmęs reiškinys. Tai ir dabar, pateikinėjant prognozes, kažkokių regionų nereikėtų labai išskirti. Visą laiką kažkiek atsiskiria pajūris, nes ten yra jūra ir tos tendencijos kiek kitokios, bet Kėdainiai, Vidurio Lietuva atspindi didžiosios Lietuvos dalies tendencijas.
– Tai Kėdainių kraštas žemdirbiams tikrai nepalankus...
Prof. dr. A.Bukantis: Taip. Kadangi aukšta temperatūra, kuri susidaro įsiveržus karščio bangoms, ir temperatūra kartais netgi balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje susidaro iki 30 laipsnių, skatina labai intensyvų dirvožemio drėgmės garavimą. Ir visi drėgmės ištekliai, kurie yra sukaupiami per žiemą, jie labai greitai prarandami. O šiemet turėjome besniegę žiemą. Tai reiškia, kad net ir mūsų klimatui būdingo tradicinio proceso, kaip sniego dangos tirpimas, nebus. Jis labai reikšmingai pagausindavo drėgmės atsargas. Visas iškritęs kritulių kiekis, kuris buvo tikrai didelis, prasisunkė į gruntinius vandenis ir tokių atsargų, kurių turėtų būti sukaupta pavasarį, mes neturime. Dėl tos priežasties mes visada teigiame, kad po besniegės žiemos būna didelė sausrų tikimybė.
– Galbūt pastebima kokių nors ženklų, nebūdingų tokiam ankstyvam pavasariui? Jei taip, ką jie galėtų reikšti?
Prof. dr. A.Bukantis: Kalbant apie pavasario ankstyvumą, yra tam tikrų kriterijų. Remiantis klimatologiniu požiūriu jau traktuojame, kad jis prasidėjo tada, kai vidutinė paros temperatūra pakilo aukščiau nulio laipsnių. Tai šitas įvykis jau yra įvykęs ir sausio, ir vasario mėnesį (juokiasi). Taigi tuo metu jau atsinaujino, pavyzdžiui, žiemkenčių, javų vegetacija, tačiau aktyvioji, šilumą mėgstančių augalų vegetacija prasideda tada, kai vidutinė paros temperatūra pakyla aukščiau 5 laipsnių ir aukščiau – 10.
Vidutinės paros oro temperatūros pakilimo aukščiau 5 laipsnių vidutinė data Kėdainiuose yra balandžio 10 d. tikėtina, kad šitas terminas bus ankstyvesnis ir prognozuojama, kad jau kovo pabaigoje bus aukštesnė temperatūra nei 5 laipsniai. Aukštesnė nei 10 laipsnių temperatūra vidutiniškai būna maždaug nuo gegužės 5-osios. Tai šita data taip pat yra prognozuojama ankstyvesnė irgi 10–15 dienų.
Reikia pasakyti, kad pavasaris dažnai būna žiemos procesų tęsinys.
Tik reikia turėti minty, kad toks ankstyvesnis pavasaris lemia ir didesnį pažeidžiamumą. Nes, kai anksti prasideda šiltamėgių kultūrų vegetacija, jos tada tampa ypatingai jautrios šalnoms. Šalnų data nenusikelia. Pavasarinių šalnų pabaigos data netampa ankstyvesnė nepaisant to, kad vidutinė temperatūra yra aukščiau 10-ies laipsnių, bet šalnos vis tiek gali smogti netgi gegužės antroje pusėje. Taigi gana paradoksali klostosi situacija, augalininkystei ji nėra palanki.
Dr. D.Valiukas: Ko gero, jokių papildomų ženklų jau nebereikia stebėti, kai turime tokias aukštas oro temperatūras – visą žiemą pliusines – ir neturime sniego. Tikriausiai tie ženklai negali būti akivaizdesni kaip mums visiškai neįprasta situacija. Nieko panašaus iki šiol nesame turėję.
– Ar ką tik praėjusi neįprastai šilta žiema gali turėti kokios nors įtakos beprasidedančiam pavasariui?
Prof. dr. A.Bukantis: Reikia pasakyti, kad pavasaris dažnai būna žiemos procesų tęsinys. Kadangi žiema buvo šilta, pati šilčiausia per visą matavimų istoriją, tai dažniausiai ir pavasaris būna šiltas. Tas atmosferos cirkuliacijos procesų lemiamas šilumos šleifas tęsiasi tiek kovo, tiek balandžio mėnesiais netgi. Tik nereikia įsivaizduoti, kad temperatūra šoktels ir laikysis stabiliai vienoda.
Dr. D.Valiukas: Pačiam pavasariui šilta žiema įtakos neturi. Ji labiau yra pastebima augalams, žemės ūkiui ar kitoms sritims, bet, kad žiemos orai paveiktų pavasarį, tiesioginių sąsajų nėra. Į tai reikėtų žiūrėti globaliai, nes mūsų orus formuoja tai, kas vyksta Atlante ar Azijoje.
– Tikriausiai kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šį neišvengsime dar ir šalnų. Kadangi Kėdainiai – žemdirbių kraštas, mums šalnos ypač aktuali tema. O gal gamta nustebins ir jų nebus? Ar tai nėra tikėtina?
Prof. dr. A.Bukantis: Pavasariui yra būdingi labai dideli temperatūrų svyravimai. Norėčiau akcentuoti tai, kad, kai mes suskaičiuojame vidutinę temperatūrą, ji ne visada tiksliai reprezentuoja realią situaciją. Nes yra labai tipiški arktinio oro masių įsiveržimai į Lietuvą visus tris pavasario mėnesius, kai savaitei ar dešimčiai dienų temperatūra krenta ir netgi kovo mėnesį gali iškristi sniego, paspausti šalčiai iki 10–15 laipsnių, o, tarkim, gegužės mėnesį, jo pabaigoje sulaukiame šalnų. Žinia būtų tokia: klimatui šylant, šalnų tikimybė ir jų stiprumas nė kiek nemažėja. Tą parodė ir praeitų metų vėlyvos šalnos. Tai reikėtų turėti omenyje – šalnų mes negalime numatyti tris mėnesius į priekį. Tikrai dabar negalėčiau pasakyti, kurią gegužės dieną baigsis šalnos.
Paprastai šalnos Vidurio Lietuvoje baigiasi apie gegužės vidurį. Tačiau pačių vėlyviausių šalnų esame turėję ir trečią gegužės dešimtadienį ir netgi birželio pirmą dešimtadienį. O jeigu tokios šalnos buvo, tai tikrai negalima atmesti tikimybės, kad jos nepasikartos.
Dr. D.Valiukas: Nors paskutinį dešimtmetį turime tų šiltų mėnesių ir pavasarių, bet šalčių įsiveržimų irgi yra. Ir jie būna tada, kai mums jų mažiausiai reikia – kai vyksta augalų vegetacija.
– Ko galėtume tikėtis iš šiųmečio pavasario – daugiau saulėtų ar apniukusių dienų?
Prof. dr. A.Bukantis: Remiantis pastarųjų metų tendencijomis, saulėtų valandų skaičius, ypatingai pavasariniais mėnesiais, yra didesnis netgi 20–40 proc. Būtent su tuo yra susijęs aukštų temperatūrų dažnesnis pasikartojimas, mažesnis kritulių kiekis. Tai lemia dažnesni anticikloniniai procesai. Tokios tendencijos tikrai yra būdingos.
Dr. D.Valiukas: Ne, saulės prognozių nėra. Yra tik temperatūros, krituliai. Bet jau vien tai, kad dienos ilgėja, šviesos daugiau, saulės daugiau, jau yra gerai. O tie keliaujantys ciklonai Europoje, mums atneša, nors šiltas, bet apniukusias dienas. Kai būna šaltos žiemos, vyrauja anticiklonas ir giedra. Taigi žiūrint į tai, kad ir toliau tęsis cikloninis oras su krituliais ir šilta temperatūra, labai daug giedrų dienų tikėtis neverta.
– Gerbiamas Donatai, užsiminėte apie kritulius. Ar daug jų galime tikėtis šį pavasarį?
Dr. D.Valiukas: Kovo mėnesį Lietuvoje vidutiniškai būna 42 mm kritulių. Tai pagal dabartines prognozes, turėtų būti apie 15 proc. daugiau, t.y. šiek tiek daugiau už įprastines normas.
– Nors žiema buvo šilta, tačiau gana vėjuota ir audringa. Ar tai gali būti būdinga ir beprasidedančiam pavasariui?
Prof. dr. A.Bukantis: Vėjuotumo rodikliai visą žiemą buvo susiję su Atlantu. Jame visą žiemą vyko labai intensyvus ciklonų susidarymas. Tokie gana aktyvūs cikloniniai procesai numatomi ir kovo mėnesį. Debesuoti, vėjuoti, drėgni orai artimiausiomis savaitėmis dar laikysis. Jie kaip tik ir užkerta kelią arktinių arba netgi iš Sibiro atkeliaujančių oro masių įsiveržimui.
– Aišku, kad sulauktume vasaros, reikia dar pergyventi pavasarį. Tačiau visai neseniai girdėjau besikalbančias senyvo amžiaus moteris apie tai, kad „nebuvo žiemos, tai nebus ir vasaros”. Ar tokiame pasakyme gali būti tiesos?
Prof. dr. A.Bukantis: Visiškai nėra tame tiesos. Tokias taisykles galime labai lengvai patikrinti. Turime meteorologinių stebėjimų ilgą seką: Kėdainiuose greitai bus jau 100 metų, Vilniuje jie atliekami jau 250 metų ir šiemet kaip tik minime jubiliejų bei ta proga rengiame konferenciją „Klimato kaita Lietuvoje: globalūs ir nacionaliniai iššūkiai, stebėsena ir politikos gairės“. Taigi šita informacija leidžia patikrinti, kokia būna vasara po žiemos, koks būna pavasaris po labai šaltos ar šiltos žiemos ar pan. galioja tik viena taisyklė: kad po šiltos žiemos būna šiltesnis ir pavasaris, o po šiltos žiemos vasara gali būti vienodai tikėtina ir vėsi, ir karšta. Bet atsižvelgiant į tai, kad vasarų temperatūra dabar jau irgi sparčiai kyla, taip, kad prognozuojama, jog didesnė tikimybė šiltų vasarų.
Dr. D.Valiukas: Viena vertus tokiomis prognozėmis pasitikėti negalima, bet kita vertus senolių prognozės dažnai būna paremtos kompensaciniais mechanizmais. Tad mes nuo to daugiamečio vidurkio, būdingo Lietuvai, labai nukrypti negalime. Todėl jeigu yra labai šiltas periodas, daro prielaidą, kad tai turi būti kompensuota ir būti vėsiau.
Reikia taip pat prisiminti, jog vyksta intensyvi klimato kaita ir visa sistema yra labai sujaukta.
