Sugrįžę vandens paukščiai Žuvinę kelia tikrą klegesį. Nors Žuvinto ežero ledas dar laikosi, properšose jau plauko gulbės giesmininkės ir nebylės, didieji ančiasnapiai, antys klykuolės. Želmenys laukuose – jų pagrindinis maistas.
„Šiais metais Žuvinte žiemojo ne taip jau ir mažai vandens paukščių rūšių. Apylinkėse buvo ir gulbių, ir didžiųjų baltųjų garnių, stebėdavom ilgasnapes višteles. Teko matyti ir retesnių rūšių – ūsuotąsias zyles, jūrinį erelį“, – pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Žuvinto ežero saloje – pulkai pilkųjų žąsų ir pempių, skelbiančių pavasarį. Garniai atskridę neužsibuvo, o pirmosios gervės jau plasnoja sparnais, nedrąsiai pradeda giedoti ir juodieji strazdai, renkasi didžiosios antys, cyplės.
Pavasaris pasak gamtosaugininkų ateina laiku. Buktos miške ant nuverstos medienos jau dygsta pirmieji grybai – austriškosios plačiataurės, žydi žalčialunkiai.
Dzūkijos vandenyse – dešimtys tūkstančių paukščių, jų ežeruose ir pievose susirenka apie pusantro šimto rūšių.
„Be abejo, paukščių būna žymiai daugiau, bet mes žiūrim tik didžiuosius ežerus, nes kur dar pelkutės, ežerėliai, užliejamos pievos, manau, kad parko teritorijoj būna apie šimtas tūkstančių sparnuočių. Netrukus turėtų parskristi rudės, tokios antytės, viena rečiausių rūšių Lietuvoj, taip pat turi pasirodyti didieji baubliai ir švykšnos“, – sakė Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis.
Šeštadienį virš Žuvinto praskrido pirmieji baltieji gandrai, nors, pasak ornitologų, jų grįžimo į Lietuvą diena švenčiama kovo dvidešimt penktąją.
