Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba sprendė itin daug diskusijų keliantį klausimą dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo. Tačiau taryba balsavo prieš teisines šių skulptūrų apsaugos naikinimą. Už tokį sprendimą balsavo tik tarybos pirmininkas Romas Pakalnis. Kiti septyni posėdyje dalyvavę tarybos nariai buvo prieš.
Prieš balsavo Dalia Klajumienė (specializacija taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas), Nijolė Tumėnienė (specializacija taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas), Marija Drėmaitė (specializacija taryboje – inžinerinis nekilnojamasis kultūros paveldas), Gintautas Sliesoriūnas (specializacija taryboje – istorinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas), Nijolė Kazakevičiūtė (specializacija taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas), Vincas Brezgys (specializacija taryboje – architektūrinis ir urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas) ir Gintautas Rackevičius (specializacija taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas)
R.Pakalnis svarsto trauktis
Po posėdžio R.Pakalnis atrodė gerokai susijaudinęs ir neslėpė pagalvosiąs, ar toliau gali eiti šias pareigas. „Vertinimo komisijos pozicija buvo kitokia, nei aš galvojau. Aš galvojau, kad mes išklausę visus siūlymus, argumentus daugiau diskutuosime. Bet niekas negali versti Vertinimo tarybos narių kaip nors pasakyti savo nuomonę. Jie rankų pakėlimu pasakė savo poziciją. Aš taip pat pasakiau savo poziciją rankos pakėlimu“, – vienintelis balsavęs už Žaliojo tilto skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimą kalbėjo Vertinimo tarybos pirmininkas.
R.Pakalnis pripažino, kad nežino, kaip dabar bus toliau sprendžiamas šių skulptūrų likimas. Savo žodį turės tarti tiek Kultūros paveldo departamentas, tiek Kultūros ministerija ir ministras. Tačiau tarybos pirmininkas nesutinka su savo kolegų teiginiais, kad tai ne šios tarybos kompetencija spręsti skulptūrų likimą.
„Mes turime teisininkų išvadą, kad mes turime spręsti. Savo darbą padarykime mes, o teisininkai padarys savo darbą. Jeigu mes priimtume sprendimą, kuris prieštarauja įstatymams arba nustatytai tvarkai, tada būtų negerai. O dabar mes atlikome tai, ką visada atliekame“, – kalbėjo R.Pakalnis.
Palieka spręsti kitiems
Prieš balsavęs tarybos narys Vincas Brezgys tvirtino, kad šio klausimo sprendimas neturi nieko bendro su patriotizmu. Jo teigimu, tai politinis klausimas, kurį ir spręsti turėtų ne ši taryba, o Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo komisija prie Seimo.
„Šitų skulptūrų statusą svarstyti reikėtų ramiai, teisės aktus pakoreguoti taip, kad tai būtų padaryta teisiškai, nes dėl šito klausimo, kaip ir dėl kiekvieno, reikia prisiimti atsakomybę, kad galėtum tą nuomonę apginti teisme“, – sakė V.Brezgys po balsavimo.
Šio tarybos nario manymu, vertės klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl teisiškai būtina sudėlioti taip, kad būtų viskas logiška ir teisinga. „Tai visiškai nesusiję su patriotizmo nebuvimo. Aš nesakau, kad jų nereikia nuimti, bet ar tai turi padaryti šita taryba, klausimas kitas. Yra Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnis ir dar vienas straipsnis, tad politinius dalykus turėtų spręsti kitos institucijos, kurios formuoja Kultūros paveldo politiką“, – sakė V.Brezgys.
Nori tartis tik dėl vertybių
Vertinimo komisijos pozicija buvo kitokia, nei aš galvojau. Aš galvojau, kad mes išklausę visus siūlymus, argumentus daugiau diskutuosime. Bet niekas negali versti Vertinimo tarybos narius kaip nors pasakyti savo nuomonę. Jie rankų pakėlimu pasakė savo poziciją. Aš taip pat pasakiau savo poziciją rankos pakėlimu, – sakė Romas Pakalnis.
Tos institucijos, anot V.Brezgio, yra Kultūros ministerija bei Kultūros paveldo komisija prie Seimo. „Mes, kaip ekspretai, sprendžiam vertybių klausimus, o šiuo atveju jos nebuvo nagrinėjamos. Atėjo toks momentas, politinis, įtemptas, kai reikia daryti sprendimą ir tos skulptūros vienaip ar kitaip bus nuimtos. Bet kaip bus su jų statusu, čia jau platesnis klausimas, jį reikia ramiai apsvarstyti ir įteisinti taip, kaip turi būti“, – savo sprendimą balsuoti prieš teisinės apsaugos panaikinimą dėstė tarybos narys.
Jam pritarė ir kita tarybos narė Nijolė Tumėnienė: „Mūsų taryba turi spręsti dėl architektūrinės vertės ir t.t. Šito mūsų net nepaklausė, aš paklausiau dėl paties tilto, juk tai kompleksinis paminklas, ne tik skulptūros, yra ir architektūros, ir inžinerinės vertės. Niekas į tai neatsakė.“
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė neslėpė nusivylimo tokiu sprendimu. „Gal net iš dalies priminė praeitą savaitę įvykusį mitingėlį, kur buvo protestuojama prieš NATO saujelės prieš NATO nusiteikusių žmonių. Bet šiandien turime tokį sprendimą, kokį turime, nors, mano nuomone, šios skulptūros drąsiai galėtų būti saugomos kažkurioje iš muziejinių ekspozicijų, kad ir Grūto parke, kuris pasiruošęs jas priimti“, – sakė KPD vadovė.
Tolesnės eigos neįsivaizduoja
D.Varnaitė teigė nežinanti, kaip toliau teks spręsti klausimą dėl Žaliojo tilto skulptūrų. Bus tariamasi su kultūros ministru, ministerija, kurios patvirtintų kriterijų Vertinimo taryba, priimdama sprendimą nepaisė. „Yra keletas būdų, bet šiandien dar ankstoka apie juos kalbėti“, – teigė direktorė, tik užsiminė, kad dabartinės sudėties Vertinimo komisija jau klausimo greičiausia nenagrinės.
Ši taryba savo kadenciją baigs po beveik dviejų mėnesių.
D.Varnaitė teigė nesikišusi į tarybos darbą ir stengėsi nedaryti spaudimo jos nariams. „Kodėl jie tokį sprendimą priėmė, gali pasakyti tik patys komisijos nariai, kadangi mes visi prisimename, kad šitas klausimas Vertinimo tarybai buvo pateiktas jau prieš mėnesį, tada jos nariai atidėjo sprendimą teigiant, jog trūksta reikalingų dokumentų, nors mes žinojome, kad jau tada buvo galima nuspręsti. Kodėl priimtas toks sprendimas, tai kiekvieno nario sąžinės ir profesionalumo reikalas“, – teigė KPD direktorė.
D.Varnaitė priminė, kad analogiška taryba Kaune pernai gruodį panaikino teisinę apsaugą ant Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto esantiems sovietiniams simboliams, tačiau pasiūlė fiziškai jų nenaikinti, o uždengti arba išvežti į Grūto parką.
Svarstymas – audringas
Kultūros paveldo centras (KPC) dar prieš savaitę paskelbė, kad teisinė apsauga Žaliojo tilto skulptūroms yra nereikalinga. Šios išvados anksčiau prašė pati Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Centro direktorius Virgilijus Kačinskas tvirtino, kad teisinio pagrindo toliau saugoti šias skulptūras nėra.
Tačiau tarp atėjusiųjų į posėdį atsirado ir vienas žmogus, kuris siūlė priimant sprendimą įvertinti tai, kad Antrojo pasaulinio karo metu žuvo išties daug lietuvių bei kad šios skulptūros turi ir meninę vertę. Tačiau Seimo narys Mantas Adomėnas tikino, kad totalitarizmą šlovinantys paminklai neturi būti saugomi, nes šiose skulptūrose nėra nė užuominos į žuvusius lietuvius. „Čia taip pat galėtume sakyti, kad Vokietijoje reikėtų palikti paminklus nacizmui, nes jie sukurti vokiečių“, – lygino parlamentaras.
Būklė – itin prasta
Parlamentaras Kęstutis Masiulis kėlė klausimą, kodėl skulptūras taip nori išsaugoti ir Vladimiras Putinas. „Ar tikrai dėl jų meninės vertės?“ – kėlė klausimą K.Masiulis. Esą tokį klausimą sau turėtų užduoti visiems tiems, kurie nori šias skulptūras išsaugoti.
Pasak Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko Romo Pakalnio, taryba turi Vilniaus Gedimino technikos universiteto išvadas, iš kurių aiškėja, kad skulptūrų būklė bloga, žmonėms pavojinga vaikščioti šalia jų ir Neries pakrante. O restauruoti jas reikėtų nebent nukėlus nuo jų dabartinės stovėjimo vietos.
„Mūsų sprendimas neleis iš karto griauti skulptūras, bet panaikinus teisinę apsaugą atsiveria kelias sprendimų įvairovei“, – kalbėjo R.Pakalnis.
Tarybos nariai savo nuomonių garsiai posėdyje neišsakė. Kultūros paveldo centras siūlė panaikinti teisinę apsaugą, daugiau pasiūlymų nebuvo gauta.
Jeigu teisinė apsauga būtų panaikinta, tai nereikštų, kad artimiausiu metu skulptūrų neliktų. Savo žodį dar turėtų tarti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Sostinės meras Artūras Zuokas ne kartą yra sakęs, kad jis nepritaria Žaliojo tilto skulptūrų griovimui.
Piketas nepadėjo
Prie Kultūros paveldo departamento įvyko ir kelių organizacijų piketas dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo. Protestuotojus sukvietė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius ir Sausio 13-osios brolija. Keli piketo dalyviai aktyviai pasisakė ir pačiame posėdyje, ragindami kuo skubiau priimti sprendimą dėl Žaliojo tilto skulptūrų.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
Kultūros ministras Š.Birutis pernai lapkričio 12 d. nustatė, kad „sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kuriuose vaizduojama arba kurių sudedamoji dalis yra:
nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, nacistinė svastika, nacistinis SS ženklas;
SSRS ar Lietuvos SSR vėliava, herbas, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklas ar sovietinė raudona penkiakampė žvaigždė;
nacistinių ar komunistinių organizacijų simboliai;
atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai“.
