Meras teigė kreipsiąsis į Kultūros paveldo departamentą (KPD) su prašymu išbraukti skulptūras iš saugotinų objektų sąrašo. Tokį pažadą sostinės vadovas davė Tėvynės sąjungos Vilniaus miesto skyrių konferencijoje.
Atsakydamas į vieno partijos kolegos klausimą meras pareiškė: „Tai aš, V.Navickas, gyvenantis teisinėje valstybėje ir besilaikantis įstatymų, jums garantuoju, kad kai šios skulptūros tikrai bus išbrauktos iš valstybės saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašo, nedelsdami jas nugriausime.“
KPD tokio prašymo dar negavo, bet jeigu ir gaus, sąrašo nekoreguos. Mat, paveldosaugininkų žodžiais, įstatymas to neleidžia.
„Ar kreipsis, ar nesikreips, išbraukti iš registro negalime. Nėra jokio kito būdo (pašalinti skulptūras). Tam įstatyme ir yra įkalta, kad iš registro braukti negalima. Kad nebūtų galima taip lengvai politiškai angažuotai reaguoti: ką noriu, tą nuimu“, – sakė KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
Šitos skulptūros atsirado su tiltu, tai jo sudėtinė dalis. Visuma pagal įstatymą ir turėtų būti saugoma.
Nemaža dalis sovietinių skulptūrų atsidūrė šalia Druskininkų esančiame Grūto parke, tačiau Žaliojo tilto skulptūros, A.Degučio žodžiais, į Grūtą iškeliauti negali.
„Grūto parkas pirmiausia turi to norėti. Be to, kiek žinau, jo savininkui dar nesibaigė nemalonumai dėl autoriaus teisių. Anksčiau buvo toks variantas, kad į Grūtą atiduotos demontuotos kultūros vertybės. Bet dabar nuomonė yra tokia, kad paveldas turi būti saugomas toje vietoje, kurioje jis stovi, o ne šiaip kažkur sandėliuose po stogu. Situacija pasikeitė“, – aiškino A.Degutis.
Anot jo, skulptūros buvo, yra ir bus saugomų objektų sąraše, kol stovės pats Žaliasis tiltas.
„Grūto skulptūros buvo atskiros. O šitos skulptūros atsirado su tiltu, tai jo sudėtinė dalis. Visuma pagal įstatymą ir turėtų būti saugoma“, – pridūrė pašnekovas.
Paveldosaugininkas užsiminė, kad miesto valdžios noras išmontuoti skulptūras gali būti susijęs su tuo, kad nenorima skirti lėšų joms restauruoti. Esą KPD specialistai buvo apstulbę, kai sužinojo mero užmojus išmontuoti skulptūras. Mat lig šiol buvo kalbama tik apie jų restauravimą.
Pirminiais skaičiavimais, skulptūroms restauruoti gali prireikti iki 100–150 tūkst. litų. Darbus finansuoti siūlė Maskvos savivaldybė. Tačiau Vilnius atsisakė pagalbos objektui.
Mero pavaduotojas Gintautas Babravičius teigė, esą įstatymų laikytis būtina, tačiau skulptūras vis tiek gali tekti išmontuoti, nes yra požymių, kad jos – avarinės būklės.
Anot jo, miestui sunkiai pavyktų sukrapštyti šešiaženklę sumą skulptūrų remontui, taigi laikinai jas išmontuoti būtų vienas geresnių sprendimų. Vicemero žodžiais, avarinės būklės skulptūroms neturėtų galioti įstatymo ribojimai.
Tiesa, politikas neatmeta ir kitų variantų. Esą reikia rasti kompromisą, kuris tiktų tiek skulptūrų šalininkams, tiek jų priešininkams, o Maskvos pasiūlymas finansuoti jų restauravimą gali būti iš naujo svarstomas.
