Kaip teigiama KPD pranešime spaudai, sprendimas dėl paminklo P.Cvirkai gali būti priimtas vasaros antroje pusėje.
„Nepatogus paveldas“
Anot KPD, „visuomenėje jau kuris laikas keliamas paminklo rašytojui Petrui Cvirkai sostinėje klausimas: kaip jį traktuoti, saugoti ar ne, naikinti kultūros paveldo objekto statusą, ar palikti.
„Kritika paminklui, jog jis esą nepelnytai įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kyla iš to, jog jis Nepriklausomybės pradžioje į registrą įrašytas iš vadinamosios rudosios knygos – 1972 metais sudaryto kultūros paminklų sąrašo“, – teigiama pranešime.
Tačiau tokia praktika, kaip sako KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė, esą neturėtų nieko stebinti: „Daugelyje šalių paveldosauga skaičiuoja šimtmečius ir saugomų objektų statusą turi paminklai iš gana skirtingų politinių laikotarpių.
Šiuo atveju paminklas P. Cvirkai atstovauja socialistinio realizmo laikotarpiui, kaip ir daugelyje šalių, priskiriamas disonuojančiam, dar kitaip vadinamam nepatogiam paveldui.“
Kaip teigia departamentas, objektų ar vietovių įtraukimo į Kultūros vertybių registrą ar išbraukimo iš jo procedūra yra griežtai reglamentuota ir nepriklauso nuo departamento vadovo ar savivaldybės politinės valios.
Siūlo saugoti visą skverą
„Šį klausimą sprendžia Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurias sudaro eksperto statusą ar mokslinį laipsnį turintys specialistai.
Kultūros paveldo centras yra parengęs šio objekto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, kuriame siūloma saugoti ne patį konkretų P.Cvirkos paminklą, o visą Pylimo, Pamėnkalnio gatvių skverą, kurio vertingosiomis savybėmis būtų įvardinti planavimo sprendiniai bei mažosios architektūros formos, įskaitant vertikalią dominantę dabartinį paminklą“, – taip teigia KPD.
Siūloma saugoti ne patį paminklą, o visą Pylimo, Pamėnkalnio gatvių skverą.
Tad Vertinimo taryba, vadovaudamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (NKPAĮ) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kultūros paveldo apsaugą, turės nuspręsti dėl apsaugos reikalingumo ar apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo bei apskaitos duomenų tikslinimo – vertingųjų savybių, reikšmingumo lygmens, teritorijų ribas nustatymo.
Kada tiksliai bus sprendžiama, kol kas nėra žinoma, kadangi šiuo metu vyksta trijų KPD Vertinimo tarybų, galinčių svarstyti paminklo vertinimo klausimą, viešieji pirkimai, nes pasibaigusios jos narių kadencijos.
Planuojama, jog naujosios Vertinimo tarybos veiklą pradės birželio antroje pusėje.
Dėl teisės aktuose numatytų plačių viešinimo procedūrų (20 darbo dienų iki planuojamo Vertinimo tarybos posėdžio informacija turi būti paskelbta Vertinimo tarybą sudariusios institucijos interneto svetainėje, taip pat viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių), Vertinimo tarybos posėdžio, kuriame būtų svarstomi paminklo bei skvero vertinimo klausimai, galima tikėtis ne anksčiau kaip liepos mėnesio viduryje.
„Būtina pažymėti, jog skveras patenka į Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją, joje yra saugomas kaip atvira erdvė P.Cvirkos skveras kvartale Nr. 32, taip pat vertingoji savybė yra skvero želdiniai. Tad šios teritorijos užstatymas teisiškai nėra įmanomas“, – užtikrina KPD.
Saugomas kaip atvira erdvė P.Cvirkos skveras, taip pat vertingoji savybė yra želdiniai. Šios teritorijos užstatymas teisiškai nėra įmanomas.
Vilniaus savivaldybė šiuo metu imasi tvirtinti naująjį miesto Bendrąjį planą. Jame šioje teritorijoje esanti teritorija išlieka kaip žalioji zona. Pastatai galimi tik aplink ją.
„Šiuo metu paveldo visuomenėje dažnai keliamas klausimas dėl sovietinio laikotarpio kūrinių įvertinimo ir traukimo į registrą. Net ir tarp profesionalų paminklosaugininkų vyrauja dvi nuomonės: vieni pasisako už tai, jog įdomiausius objektus reikėtų saugoti kaip socialistinio realizmo meno krypties pavyzdžius. Kiti teigia, jog sovietinio paveldo, kuris neatsiejamas nuo sovietmečio trauminės patirties, reikia atsikratyti“, – pripažįsta KPD.
Dar kartą svarstymai dėl šio paminklo prasidėjo, kai kultūros ministras Simonas Kairys pranešė, kad kreipėsi į KPD dėl galimybės paminklą išbraukti iš saugomų objektų sąrašo.
Plačiau skaitykite: Paminklą P.Cvirkai žada nukelti „jau greitai“, rašytojo anūkas tikras – tai verslo interesai
Įspėjo kavinę
Šiuo metu skvere, kur stovi P.Cvirkos paminklas, yra įrengta lauko kavinė. Tačiau jos šeimininkai jau turi nemalonumų su savivaldybe.
Vilniaus savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyrius UAB „Pastatų inovacijos“ surašė įspėjimą „dėl lauko kavinių P.Cvirkos a.“. Jame teigiama, kad remiantis savivaldybės nustatyta tvarka ir reikalavimais buvo išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėse šioje erdvėje, tačiau jau sulaukta skundų.
„Licencijavimo ir leidimų skyriuje yra gautas skundas, nes Jūsų bendrovė lauko kavinėms P.Cvirkos a. skirtuose plotuose kavinių lankytojus aptarnauja iš auto furgonėlio (transporto priemonės).
Informuojame, kad prekyba iš auto furgonėlio (transporto priemonės) ant žolės negalima, todėl prašome nedelsiant užtikrinti patvirtintų Reikalavimų lauko kavinėms Vilniuje laikymąsi dėl lauko kavinės aptarnavimo bloko įrangos. Primename, kad pildant prašymus išduoti leidimus, įsipareigojote laikytis visų Reikalavimų lauko kavinėms Vilniuje“, – rašoma Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo Juliaus Morkūno pasirašytame įspėjime.
Taip pat skaitykite: Ar P.Cvirkos paminklas Vilniuje turi būti nukeltas? Argumentai už ir prieš
