Kultūros paveldo departamentas pabrėžia, kad tokie veiksmai taptų propagandos įrankiu.
„Nors mūsų širdyse šiuo metu yra daug neapykantos Rusijos režimui, prašytume netapatinti kitų tautų kultūros su Rusijos ir Baltarusijos režimų vadais, susilaikyti ir sulaikyti kitus nuo bet kokių nepagarbių veiksmų karių kapinėse – tai iškart būtų pristatyta kaip Rusijos skleidžiamų melagienų apie nacionalizmo šmėklas patvirtinimas“, – rašoma pranešime.
„Todėl prašome šiuo sunkiu laikotarpiu sekti situaciją vietose ir, esant galimybei, užkirsti kelią galimoms provokacijoms arba tiesiog paprotinti emocijų paveiktus piliečius“, – priduriama jame.
Paveldosaugininkai primena, kad, vadovaujantis Ženevos konvencija, Antrojo pasaulinio karo karių kapinėms taikoma teisinė apsauga.
Konvencija visame pasaulyje šalis įpareigoja gerbti jos teritorijoje palaidotas karo aukas ir tose kapinėse savo nuožiūra nesiimti jokių pertvarkymų.
Lietuvoje į Kultūros vertybių registrą Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos buvo įrašytos pastebėjus, kad Rusija šių kapų vietoms pradėjo skirti lėšų jų tvarkymui, o tvarkymo metu ėmė atsirasti ir naujos sovietinės simbolikos.
Įrašytuose į Kultūros vertybių registrą objektuose be suderinimo su departamentu jokių veiksmų negalima imtis.
Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra 158 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos.
Paveldosaugininkai skelbia, kad vienas iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimo apsaugos tikslų – viešosios pagarbos tikslas, skirtas apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas.
Kultūros paveldo departamentas primena, kad tokių objektų išniekinimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę.
Paminklai sovietiniams kariams šią savaitę išniekinti Kaišiadorių rajone, Žasliuose, taip pat Jurbarko rajone, Pašaltuonio ir Openiškės kaimuose.
