Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, į Kultūros ministeriją dėl kultūros paveldo teritorijų ribų keitimo jūrų uosto teritorijoje. Uostininkai mano, kad ten, kur nėra jokių saugomų objektų arba nebeįmanoma nieko atstatyti, reikėtų bent jau mažinti tokių teritorijos ribas. Tačiau iš Aplinkos ministerijos gautas raštas, kad keisti ribas nėra pagrindo.
Su ribų problema susiduria AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), Vakarų Baltijos laivų statykla ir Krovinių terminalas. Buvęs „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža tikina, kad šios bendrovės nuomojamoje teritorijoje nėra nė vieno saugotino objekto. Pasak jo, tas pats Kultūros paveldo departamentas neprieštaravo, kad būtų užpiltas žiemos uostas, o dabar daro kliūtis dėl pirso paplatinimo 10 metrų.
A.Pauža sakė, kad uoste yra unikalių atvejų. Viena bendrovė savo iniciatyva atstatė pastatą, kuris dabar gražiai atrodo. Atvažiavo Kultūros paveldo departamento atstovai ir pareiškė, kad tai bus jų pastatas. „Mes manome, kad turėtų būti atskirta uosto dalis. Problema apima visą uostą, tai nėra vienos kompanijos klausimas. Manau, pakoregavus tų teritorijų ribas ginčai tarp uosto ir miesto išnyks, uostas galės vystytis“, – sakė jis.
UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika informavo, kad prieš metus Vilhelmo kanalo ribos netyčia atsidūrė už Perkėlos gatvės. Prasidėjusios naujos statybos pateko į kultūros paveldo teritoriją. Jo teigimu, išplėstos kultūros paveldo teritorijos ribos trukdo įgyvendinti investicinį projektą – tiesti geležinkelį. Pasak V.Šileikos, jeigu klausimas nebus greitai išspręstas, tai darys nemažą įtaką kompanijos krovinių srautams.
Minėtos tarybos narys, Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas replikavo, jog istorijos nepakeisi, ar bus pakeistos ribos, ar ne.
Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad miesto ir uosto pozicijos Vilhelmo kanalo teritorijos klausimu sutampa. Anot jo, taip išeina, kad iš terminalo negali būti nutiesta geležinkelio linija ir išvežti kroviniai. Jau prieinama iki anekdotinių situacijų. Pasak jo, istorijos klastoti negalima, tačiau teritorijų reglamentus tikrai būtų galima keisti. Jo manymu, Vilhelmo kanalo klausimui spręsti turėtų būti sudaryta atskira specialistų komisija.
Klaipėdos miesto Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška nemano, kad turėtų būti apkarpytas tiek Klaipėdos senamiestis, tiek naujamiestis, tačiau dėl reglamentų galima diskutuoti. Jo teigimu, ribas nustatyto Vilniuje prie kultūros paveldo departamento įkurta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos taryba. Pirmiausia ji turėtų pritarti ribų koregavimui.
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus manymu, reikėtų prašyti Vyriausybės kreiptis į atsakingas institucijas, kad visi kelti klausimai būtų išanalizuoti ir priimti atitinkami sprendimai. „Didžiausia blogybė ta, kad Uosto direkcija kaip atsakinga valstybės įmonė apie Kultūros paveldo departamento priimtus sprendimus sužinojo visiškai atsitiktinai. Manau, kad su mumis nesuderinus tokie sprendimai neturėtų būti priimami. Uosto teritorija nėra eilinis objektas mūsų valstybėje, tai labai svarbus ekonominis ir strateginis valstybinis objektas“, – sakė jis.
