Šiais žodžiais parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė atidarė vieną iš tris dienas vykstančio lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų (LGBT) festivalio „Baltic pride 2010“ renginių – kino festivalį.
Susidūrė su dideliais sunkumais
Ketvirtadienio vakarą į kino teatrą „Skalvija“ pamažėle besirenkantys žmonės niekuo netraukė pašalinių dėmesio. Viskas priminė eilinį vakarą, kai prasiblaškyti nusprendę žmonės pavieniui ar su draugais pasirinko gerą kiną. Tačiau netoliese „Skalvijos“ stovintys trys policijos ekipažai atkreipė dėmesį net ir nežinančių, kad į kino teatrą rinkosi Lietuvos ir kitų Europos valstybių seksualinių mažumų bendruomenė bei už jų teises kovojantys asmenys. Žmonės, kurių saugumo, anot laikinojo generalinio prokuroro Raimondo Petrausko, bent jau šeštadienį planuojamų eitynių metu nesugebėtų užtikrinti net ir didžiulės šalies policijos pajėgos.
Tarp vyną kino teatro vestibiulyje gurkšnujančių žmonių – ne tik parlamentarė M.Pavilionienė, bet ir nemažai kitų iškilių svečių: užsienio valstybių ambasadoriai, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ atstovai, kino kritikai ir pats festivalį atidariusio filmo „Vaikinų namas“ režisierius Jeanas Claude'as Schlimas.
Pirmą kartą gėjų eisenoje dalyvavau prieš 20 metų Paryžiuje. Tada tai atrodė tiesiog įprastas dalykas. Tuo tarpu dabar atvykstu čia ir esu priverstas jaustis, kad tai nėra taip jau normalu.Į pilnutėlę „Skalvijos“ salę kreipusis teatro direktorė Vilma Gabrieliūtė apgailestavo, kad surengti LGBT kino festivalį sudaryta itin daug kliūčių.
„Sveikiname jus visus mūsų mažytėje salėje, susirinkusius į labai ypatingą renginį. Šis festivalis buvo rengiamas neįtikėtinai sudėtingomis sąlygomis. Prisidėdami prie šio festivalio supratome, kad kelias į asmenybės, žmogaus laisvėjimą Lietuvoje yra kur kas sudėtingesnis, nei manėme. Tai, kad šis festivalis vyksta „Skalvijoje“, yra vienas iš nemažų pasiekimų“, – sakė V.Gabrieliūtė. Ji taip pat išreiškė viltį, kad šiais metais surentas LGBT kino festivalis – tik pirmoji kregždė ir kad ilgainiui šis festivalis vyks kasmet.
Vylėsi, kad „debesys išsisklaidys“
Patirtų sunkumų organizuojant festivalį neslėpė ir vienas iš „Baltic pride 2010“ renginio organizatorių Vytautas Valentinavičius. „LGBT filmų festivalį buvo ypač sudėtinga organizuoti. Už jo buvo labai daug į viešumą neišėjusių istorijų, ypač daug spaudimo, todėl esu labai dėkingas visiems, kurie palaikė mus ir padėjo išspręsti šias problemas, – sakė V.Valentinavičius. – Žiniasklaida iki šiol negirdėjo, kad viena iš sudėtingiausiai sprendžiamų problemų buvo gauti šią kino salę.“
Dėkodamas už drąsą, Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko „Skalvijos“ kino teatro direktorei įteikė „Baltic Pride 2010“ talismaną – žaislinį meškiuką – ir vylėsi, kad „šie tamsūs debesys kada nors iš Lietuvos dings ir mes būsime labai laimingi kiekvieną kartą užeidami į „Skalviją“ pasižiūrėti filmą apie gėjų ir lesbiečių gyvenimą visame pasaulyje, kad tai nesukels nepatogumų.“
Kinas – puiki priemonė sąmoninguo ugdymui
Prie festivalio organizavimo itin svariai prisidėjęs Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Joepas Wijnandas juokavo apgailestaująs, kad LGBT filmų festivalis sutapo su pirmadienį „Skalvijoje“ prasidėjusiu olandų kino festivaliu. Esą LGBT festivalis bus labai stiprus jo šalies kino festivalio konkurentas. „Jei atvirai, į olandų kino festivalio atidarymą susirinko daug mažiau žmonių nei šiandien, todėl išties pavydžiu šio festivalio organizatoriams, sugebėjusiems pritraukti tiek žmonių“, – juokavo ambasadorius. Šiuos jo žodžius salė palydėjo plojimais.
Jis pabrėžė, kad „Baltic Pride“ yra labai svarbus renginys, skatinantis pažeidžiamos LGBT bendruomenės teises, ir akcentavo, jog filmų festivalis yra puikus pasirinkimas, nes kinas yra labai gera priemonė visuomenės sąmoningumo ugdymui.
Savo ruožtu Liuksemburgo ambasadorius Lietuvoje pasidžiaugė, kad LGBT filmų festivalį pradės jo šalies filmas.
Kalba apie AIDS
„Internetinėje žiniasklaidoje sekiau pastarųjų dienų įvykius Lietuvoje. Noriu pasakyti, kad pirmą kartą gėjų eisenoje dalyvavau prieš 20 metų Paryžiuje. Tada tai atrodė tiesiog įprastas dalykas. Tuo tarpu dabar atvykstu čia ir esu priverstas jaustis, kad tai nėra taip jau normalu. Bet aš būsiu čia tam, kad paremčiau jus. Tai yra labai svarbu“, – taip į susirinkusius pažiūrėti jo filmo kreipėsi režisierius J.Schlimas.
Režisierius apie savo filmą nekalbėjo daug. Tepasakė, kad jaučia turįs pareigą kalbėti apie itin svarią homoseksualų bendruomenėje problemą – AIDS. Režisieriaus filmas „Vaikinų namas“ pasakoja būtent apie tai. „Mano pareiga kalbėti apie AIDS ir apie tai, kad aš didžiuojuosi būdamas gėjus. Šio vakaro filmas nebus labai džiugus, bet labai svarbu apie tai kalbėti“, – sakė J.Schlimas.
Režisieriaus filme nedidelį vaidmenį atlieka ir Vilniuje gimusi, tačiau šiuo metu Liuksemburge gyvenanti Gintarė, kuri į visus kreipėsi lietuviškai: „Aš labai didžiuojuosi, kad šis filmas šįvakar bus čia rodomas, ir labai tikiuosi, jog kitą kartą, kai grįšiu į Lietuvą, homoseksualumas nebus matomas kaip liga, o kaip laisvė.“
