Kam samdyti šienpjovius, jeigu žolę ramiai rupšnoja gražuoliai žirgai? Jais dar galima ir pajodinėti arba tiesiog pasigrožėti atvykus į Pavilnių regioninį parką, Pūčkoriuose, garsiosios atodangos papėdėje. Pasak Pavilnių regioninio parko direkcijos direktorės Vidos Petiukonienės, tokiu būdu stengiamasi priartėti prie natūralios gamtotvarkos.
Natūrali gamtotvarka
Tačiau dabar gyvulių Lietuvoje nėra itin daug, Vilniuje, kaip ir priklauso miestui, ir jo apylinkėse jų beveik iš viso nėra. O tokios atviros erdvės, kokiomis gali pasigirti sostinės regioniniai parkai, tik todėl ir susiformavo, kad čia gyveno gyvulius auginę žmonės. Karvės, arkliai, avys ganėsi, jiems buvo šienaujamos pievos.„Tradicinė ir natūrali gamtotvarka tokia ir yra: jeigu yra pievos, laukai, jie arba šienaujami gyvuliams, arba tie gyvuliai ganomi. Gyvuliai ganomi pagal tam tikrą tvarką nuo senovės – iš pradžių ganosi karvės, arkliai, po jų į tą pačią ganyklą ateina avys ir ožkos. Ir taip iki visiško to lauko sutvarkymo, koks jis ir turi būti“, – apie tai, kaip natūraliai nuo senovės buvo sutvarkomos pievos, pasakojo V.Petiukonienė.
„Kai nebeliko naminių gyvulių, pasidarė problema – atviros erdvės apauga medžiais. Jau nekalbu apie tai, kad užauga aukšta vešli žolė, krūmynai. Ir mes pradedame prarasti labai gražų, unikalų Vilniaus regioninių parkų kraštovaizdį, kadangi į juos atkeliauja brūzgynai“, – apgailestavo direktorė.
Šienauti – brangu
Nušienauti didžiulius plotus regioninio parko direkcija kartais yra nepajėgi – tam trūksta ir lėšų, ir rankų. Šiuo metu Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose šienaujama apie 100 hektarų teritorijų.
„Ieškome įvairiausių būdų, dalyvaujame projektuose, kad gautume pinigų ir iškirstume krūmynus laukuose ir pievose. Iškirtus juos gyvenimas verčia ieškoti būdų, kaip išlaikyti švarias teritorijas. Nes kitaip vėl atsidursime aklavietėje. Pasaulyje mes daug kur galime pamatyti avių bandas, vaikštančias parkuose. Tai yra miesto, valstybės politika – skatinti gyvulininkystę, taip nušaunant kelis zuikius – prižiūrima teritorija, be to, dažnas šiuolaikinis vaikas nebežino, iš kur atsiranda karvės pienas, ką šioje žemėje veikia avis“, – kalbėjo V.Petiukonienė.
Toks ir Pavilnių regioninio parko direkcijos tikslas – Vilnios slėnyje, Pūčkorių apylinkėse, nuganyti pievas, kad reikėtų kuo mažiau šienauti, bet turėti galimybę miestiečiams vaikams susipažinti su žirgu, su juo bendrauti.
Trys žirgai ir ponis
Pūčkoriuose šiuo metu ganosi trys žirgai ir ponis. Žirgyno „Tobulas žirgas“ įkūrėja Neringa Indrišiūnaitė pasakojo, kad pirmieji metai nėra lengvi, tačiau žirgai yra jos „hobis, svajonė, didžioji meilė ir aistra“. Tad su tokiu užsidegimu ji ir pradėjo kurti nuosavą žirgyną.
„Viskas prasidėjo nuo žirgyno lankymo, paskui plėtojau mintį turėti savo žirgą. Atradau tokį grožį kaip fryzų veislės juoduosius gražuolius. Atsivežėme Epą iš Olandijos, paskui draugė atsivežė kumelę ir dabar turime kumeliuką. Poniuką įsigijome vaikams. Balta kumelaitė labai mėgstama fotosesijoms. Dažnai žmonės nori nuotraukų su juodu ir baltu žirgu“, – pasakojo jaunoji žirgininkė.
Mergina pasiryžusi žirgyną plėsti, tačiau viskas esą priklausys nuo to, kiek klientų pavyks pritraukti, kiek bus susidomėjusių. Šią vasarą ketinama rengti vaikams dienos stovyklas.
Tradicinė ir natūrali gamtotvarka tokia ir yra: jeigu yra pievos, laukai, jie arba šienaujami gyvuliams, arba tie gyvuliai ganomi. Gyvuliai ganomi pagal tam tikrą tvarką nuo senovės – iš pradžių ganosi karvės, arkliai, po jų į tą pačią ganyklą ateina avys ir ožkos, – sakė V.Petiukonienė.
„Turėsime edukacinių programų. Laukiami įvairaus amžiaus vaikai, jie bus skirstomi po penkis, kad visi būtų panašaus amžiaus, visiems būtų įdomu. Programa – buvimas gamtoje, susipažinimas su žirgais, balnojimas, jojimas, bendri žaidimai, arkliukų piešimas, bendri pietūs. Pažintis, kad mieste augantys vaikai susidraugautų su žirgais, susibendrautų“, – pasakojo Neringa.
Arklidės kėlė aistras
Žirgai ir ponis įsikūrė daug aistrų prieš penkerius metus sukėlusiose senosiose arklidėse. Tuomet Vilniaus savivaldybė, vadovaujama Viliaus Navicko, buvo nusprendusi arklides ir šalia suformuotą 21 aro žemės sklypą parduoti. Tačiau tam priešinosi Kultūros paveldo departamentas, Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcija bei Pūčkorių dvaro paveldėtojai, tvirtindami, kad menkavertis pastatas turėtų būti sugriautas.
Idėjos itin patrauklioje vietoje esantį pastatą parduoti savivaldybė atsisakė tik įsikišus prokurorams, vėliau arklidės perduotos Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcijai.
Ganysis ir avys
Netrukus Pavilnių parke ganysis ir avys. Kelias jų ketina įsigyti Pūčkorių gyventoja Karolina Sosnicka, jos keliaus paskui dabar čia besiganančius žirgus.
„Pažiūrėsime – gal taip taupysime ir pinigus, nereikės šitų teritorijų šienauti. Pasaulyje tai pasiteisina, vadinasi, pasiteisins ir pas mus“, – įsitikinusi V.Petiukonienė.
Avių bus ir kitoje Pavilnių regioninio parko vietoje. Birželio antroje pusėje Gurių gatvėje restoranas „Tores bravoras“ jau įrenginėja kilnojamąsias tvoras, o netrukus šių metų jaunikliai atkeliaus į Ribiškes.