Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai tvirtina, kad numatyti lėšų pacientų pageidaujamam preparatui valstybė kol kas nėra pajėgi, o vaistas, kuriuo pacientams siūloma gydytis Lietuvoje, kovojant su AGDD pasitelkiamas ir kitose valstybėse.
Į protesto akciją prie SAM, plakatais reikalaudami „padėti išsaugoti regėjimą“ ir „užtikrinti gydymą“, pirmadienį susirinko iki 20 juodais raiščiais akis užsirišusių gyventojų.
„Vaisto šitai ligai gydyti visiškai nėra mums skirta. Yra vienintelis „Lucentis“, kuris labai brangus, ir jie dėl to mums neperka. Bet mes, būdami pagyvenę žmonės, mokėję visą amžių mokesčius, jau nepajėgiame jo nusipirkti“, – kalbėjo AGDD pacientų draugijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus teigimu, preparatui įsigyti būtinų lėšų valstybė numatyti šiuo metu nėra pajėgi. Viena pacientų pageidaujamo vaisto dozė kainuotų apie 1,5 tūkst. litų, visas gydymo kursas atsieitų 16–20 tūkstančių.
„Avastin“ yra skirtas žarnyno vėžiui gydyti ir jis neregistruotas Lietuvoje.Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjo Evaldo Stropaus duomenimis, vienos „Avastin“ vaisto, kuriuo šiuo metu gydoma dalis AGDD sergančių pacientų, injekcijos kaina tesiekia 120–150 litų.
Vis dėlto nuo šios akių ligos kenčiantys gyventojai skundžiasi, kad gydyti pigesniu vaistu nėra saugu.
„Avastin“ yra skirtas žarnyno vėžiui gydyti ir jis neregistruotas Lietuvoje. Mes privalome kiekvieną kartą pasirašyti tokius popierius, kad neturime jokių pretenzijų, jeigu būtų kokia nors komplikacija“, – tvirtino AGDD pacientų draugijos prezidentė.
„O komplikacijų gali būti, nes mes turime gamintojų, kurie neatsako už šitą vaistą, raštus, sako, jis netinkamas akių ligoms gydyti“, – sakė D.M.Žižliauskienė.
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo, pats vaistas Lietuvoje registruotas, tačiau „neturi registruotos indikacijos būtent šitai ligai“.
„Taip, yra tam tikrų duomenų, kad jie šiek tiek blogiau pasisavinami, tačiau dėl šalutinių reiškinių duomenų mes tikrai neturime“, – tvirtino ministro patarėjas.
Pasak AGDD pacientų draugijos, atsižvelgus į ligos formą, mažą ligos žinomumą ir vaisto skyrimo tikslingumą, pacientų, kuriems reikėtų gydymo, būtų apie 400 per metus.
AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pažeidimas, kai geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas.
Kaip teigiama šia liga sergančius pacientus vienijančios draugijos pranešime, tai viena dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje.
Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 40 tūkst. ir kasmet jų padaugėja nuo 1,6 iki 3 tūkst.
Apie 80 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma, ji nėra pagydoma. Kita AGDD forma – eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda iki 90 proc. AGDD ligonių.
