– Neseniai Vilniuje įvyko tragedija, kai vyras, kuris turėjo būti iškeldintas, nušovė advokatą ir sužeidė du policijos pareigūnus. Jūsų manymu, kokios medicininės pirmosios pagalbos žinios turėtų būti būtinos paprastam policijos pareigūnui, dirbančiam gatvėje? Kokias priemones jie turėtų turėti ne tik automobilyje, bet ir šalia savęs?
– Tai turbūt platesnis klausimas. Ne tik dėl to, kas gali atsitikti pačiam pareigūnui. Šie žmonės dažnai yra pirmieji, kurie atvyksta į įvykio vietą ir kitiems gali suteikti pirmąją pagalbą. Jei kalbame apie šautines žaizdas, trauminius sužeidimus, jiems reikėtų turėti pirmos pagalbos rinkinį, vadinamąjį IFAK (Individual first aid kit).
Jame yra turniketas, tvarstis šautinėms žaizdoms, paprastas kvėpavimo palaikymo vamzdelis. Tai nereikalauja didelio pasiruošimo, tačiau tai yra gyvybę gelbstinčios priemonės ir procedūros, kurios tam tikrais atvejais gali išgelbėti ne tik pareigūno, bet ir civilio žmogaus gyvybę.
– Aš esu girdėjęs, kad kartais policijos pareigūnai, gavę iškvietimą į avariją, stengiasi važiuoti lėčiau, kad nebūtų pirmieji, nes jie nežino, kaip suteikti pirmąją pagalbą, ir laukia, kada atvyks greitoji medicinos pagalba. Ar tai tikrai tiesa? Ar iš tikrųjų policijos pareigūnai gali bijoti padaryti klaidą ir netyčia pakenkti nukentėjusiems?
– Man neteko girdėti tokių atvejų. Bet jei taip yra, tai tikrai liūdna ir tai tik įrodo problemos buvimą – trūksta pasiruošimo, neturi pakankamai priemonių, kad jaustųsi užtikrinti teikiant pagalbą.
– Kiek sudėtingi yra pradiniai taktinės medicinos mokymai? Ar jie trunka ilgai?
– Taktinės medicinos pradiniai mokymai nėra sudėtingi ir neužtrunka daug laiko. Tokie pagrindiniai įgūdžiai, kaip turniketo, tvarsčių naudojimas šautinėms žaizdoms ir masyvaus kraujavimo stabdymas, gali būti išmokstami per kelias dienas. Svarbu, kad tai būtų nuolat kartojama, nes jei nesinaudoji šiais įgūdžiais kasdien, jie natūraliai užsimiršta, o kritinių situacijų metu dėl streso galima sutrikti, tad reikalinga ir tam tikra „raumenų atmintis“.