Atlikti ekspertizę įpareigojo Statybų inspekcija, nes vieša kritika dėl akis badančių trūkumų savivaldos valdininkų niekaip neišjudino.
Lipti negalima
„Informuojame, kad gruodžio mėnesį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pavedimu buvo atlikta Mituvos slėnio gamtos stebėjimo ir pažinimo bokšto ekspertizė. Vertinimą atliko MB „Statinių ekspertizės“. Atlikus ekspertizę ir nustačius trūkumus, Jurbarko r. savivaldybės administracija priėmė sprendimą laikinai, iki nebus pašalinti trūkumai, stabdyti bokšto lankymą“, – rašoma „Šviesos“ redakcijai atsiųstame Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės Rūtos Vančienės atsakyme.
Dokumente taip pat nurodoma, kad savivaldybė rengia pretenziją darbų rangovui ir techniniam prižiūrėtojui dėl nustatytų trūkumų pašalinimo. Tikimasi, kad trūkumai bus pašalinti iki 2024 m. kovo 1 d.
Privalės išmontuoti?
Nors savivaldybės administracijos direktorės atsakymas skamba paprastai, realybėje tai gali būti sunkiai įgyvendinama. „Statinių ekspertizės“ statinio dalies (konstrukcijų) ekspertizės vadovo Renato Petkevičiaus pasirašytame akte nurodyta daug esminių trūkumų.
Vienas svarbiausių – neatitikimas mechaniniam atsparumui ir pastovumui.
„Statinys neatitinka esminio statinio reikalavimo „mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Nustatytų defektų pašalinimas/ištaisymas statybvietėje, jų nedemontavus ir neperdarius sertifikuotoje įmonėje/gamykloje, kuriai suteikta teisė gaminti statybinius plieninius elementus, yra neįmanomas“, – teigiama išvadose.
Ten pat nurodomi ir reikalavimai, kurie taikomi tokių statinių konstrukcijoms – nuo metalo kokybės, jo apdirbimo, iki pačių konstrukcijų surinkimo. Mituvos slėnio projektą įgyvendinęs rangovas UAB „Projektas KARMA“ privalėjo, bet nepateikė visų įrengtų statinio antžeminės dalies plieninių laikančiųjų konstrukcijų ir panaudotų statybos produktų statybinės išpildomosios dokumentacijos.
Neaišku, nei koks metalas naudotas bokšto statybai, nei kaip tai padaryta. Tačiau už projektą atsakingiems valdininkams, atrodytų, viskas tiko.
Kitaip tariant – neaišku, nei koks metalas naudotas bokšto statybai, nei kaip tai padaryta. Tačiau už projektą atsakingiems valdininkams, atrodytų, viskas tiko. Nuo pat apžvalgos bokšto pastatymo jurbarkiečiai stebėjosi, kad užlipus šis gan smarkiai juda. O dėl itin mažo bokšto aukščio daugybės pašaipų sulaukusios savivaldybės tuometinė vyr. architektė Gražina Gadliauskienė ne kartą viešai aiškino, kad taip yra dėl nestabilaus grunto. Esą dėl to bokštas negalėjo būti aukštesnis.
Tačiau antžeminių konstrukcijų paslaptys – ne vienintelė problema. Iš nepriklausomų ekspertų išvadų aišku, kad dar daugiau klausimų kyla dėl bokšto pamatų. Akivaizdu tik tai, kad jie neatitinka projektinių reikalavimų.
„Nėra gelžbetoninių pamatų su galvenomis statybinės išpildomosios dokumentacijos, todėl neaiškus faktiškai įrengtų pamatų tipas (poliniai ar seklieji) ir jų gylis, neaiškus pamatų armavimas ir panaudotos medžiagos (armatūros klasė, betono klasė) bei pamatų atitiktis darbo projektui, nėra statinio nužymėjimo vietoje akto. Faktiškai įrengtos matomos Gamtos stebėjimo ir pažinimo bokšto laikančios konstrukcijos yra vieno stiebo su trimis spyriais plieninės konstrukcijos su plieninių konstrukcijų apžvalgos aikštele ir virš žemės paviršiaus iškilusiomis keturiomis galvenomis ir tai neatitinka techninio bei darbo projekto“, – rašoma eksperto išvadose.
Kaip ir antžeminių konstrukcijų, taip ir pamatų atveju, „Projektas KARMA“ ekspertams nepateikė privalomos įrengtų pamatų su galvenomis statybinės išpildomosios dokumentacijos. Todėl yra neaišku, nei kokie pamatai, nei kaip įrengti po svyruojančiu bokštu.
Trūksta dokumentų
Nepriklausomų ekspertų išvadose teigiama, kad pateiktų duomenų nepakanka padaryti išvadai, ar bokštas atitinka, ar neatitinka techninio projekto sprendinius, pagal kuriuos Jurbarko rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą.
Taip pat nustatyta, kad gamtos stebėjimo ir pažinimo bokšto statinio aukštis padidėjo 0,4 m, plotas padidėjo 7,7 kv. m, lyginant duomenis iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, pagal kurią buvo išduotas statybos leidimas. Statinys taip pat neatitinka reikalavimų „Higiena, sveikata ir aplinka“ ir reikalavimų „Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu“.
Nurodė kaltininkus
Ekspertizė nurodo ir situacijos kaltininkus – defektų atsiradimą ir statinio neatitikčiai esminiams statinio reikalavimams įtaką darė tai, jog statybos metu statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas bei projekto vykdymo priežiūros vadovas tinkamai neatliko savo pareigų.
„Tinkamai neprižiūrėjo ir nekontroliavo vykdomų statybos darbų ir panaudotų medžiagų kokybės atitikties normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir statinio techniniam bei darbo projektui, statytojas, Jurbarko r. savivaldybės administracija, neatliko darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizės“, – teigiama išvadose.
Dokumente nurodoma, kad statytojas, Jurbarko rajono savivaldybės administracija, privalo užsakyti darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę.
Kritika – nuo pradžių
Mituvos slėnio parkas – itin daug visuomenės kritikos sulaukęs projektas. Pirmiausia dėl nuo pat pradžių įsivėlusių klaidų, kai vos pradėjus darbus paaiškėjo, kad tvarkomi brūzgynai yra miškas ir viską teko stabdyti.
Kol buvo tvarkomi dokumentai – procesas užsitęsė, o gerokai pabrangę darbai ištuštino mokesčių mokėtojų piniginę. Įmonės „Projektas KARMA“ atliktus darbus stebėję jurbarkiečiai nuolat kritikavo jų kokybę. Žmonės perspėjo tiek dėl, jų manymu, nesaugių įrenginių, tiek dėl keisto sprendimo aikštelėms parinkti apvalių akmenų skaldą, per kurią itin sudėtinga važiuoti vaikiškais ir neįgaliųjų vežimėliais, dviratukais.
Idėja prie Mituvos kainavo 917 723 eurus, tačiau jos įgyvendinimas pirmiausia pristigo už projektą atsakingų valdininkų dėmesio.
Itin daug kritikos sulaukė ir prisėsti skirtos medinės kaladės, kurių viršus apskardintas nekokybiškai – palikti itin aštrūs ir sužaloti galintys kampai. Savivaldybės dėmesį žmonės bandė atkreipti ir į galimą medienos broką – dėl drėgmės besilupančius dažus, sutręšusias vietas, netinkamai parinktus varžtus. Taip pat – vos po poros mėnesių pradėjusius rūdyti neįgaliesiems skirtus turėklus, nuo kurių lupasi dažai. O kur dar istorija su nevykusiai pačios savivaldybės parinktu lauko žaidimu, kuris pasirodė visiškai netinkamas lauko sąlygoms.
Ir tai – tik dalis gyventojų įvardytų bėdų. Atskiro paminėjimo verta ir kritika dėl paties parko vietos. Visuomenė kritikavo tai, kad patekti čia – nei patogu, nei saugu, nes teritorija yra gan nuošali, nuo patogių pėsčiųjų takų ją atkerta itin judri Muitinės gatvė. Vienintelis likęs kelias – siauru ir apgriuvusiu tilto per Mituvą šaligatviu. Nemenka dalis į Mituvos slėnio parką užsukančių žmonių net nežino, kad parką sudaro dvi dalys. Antroji yra kitoje pramoninio uosto pusėje. Tačiau patekti į ją galima tik einant aplink – Muitinės ir Barkūnų gatvėmis, nes kirsti uosto teritoriją – draudžiama.
Iš Barkūnų g. patekti į slėnio parką lengviau gali tik vietiniai, nes tenka pėdinti beveik per žmonių kiemus ir apžėlusią pievą. Vis tik, praėjimą radusiųjų kritika iškalbinga – infrastruktūra čia neprižiūrėta ir jai tinka tie patys priekaištai, kaip ir kitai parko daliai. Tikėtina, kad pavasarį žmonės pastebės dar daugiau bėdų. Klausimas tik, ar savivaldybės valdininkai jas matys, o pamatę – išreikalaus, kad viskas būtų sutvarkyta. Idėja prie Mituvos kainavo 917 723 eurus, tačiau jos įgyvendinimas pirmiausia pristigo už projektą atsakingų valdininkų dėmesio. Jei ir gavę ekspertizės išvadas jie nepareikalaus ištaisyti viso palikto broko, vėliau teks taisyti už savus pinigus.
