Jei „Toksikos“ generalinis direktorius gan lakoniškai į šiuos klausimus atsakė, tai Šiaulių regiono aplinkosaugininkai ir vėl „nieko nežino“: esą medicininės atliekos šioje įmonėje išvis nedeginamos, esą tos atliekos – Sveikatos apsaugos ministerijos problema.
Įrenginys skirtas biokurui deginti
Liepos 26-osios įvykis – „sprogimas ne sprogimas“ – „Toksikoje“ vis dar jaudina šiauliečius, juolab kad pradėta kalbėti, jog buvo deginamos pavojingos medicininės atliekos.
„Šiaulių naujienų“ redakcija ir vėl sulaukė laiško, kuriame teigiama, kad „Toksika“ avariniu būdu buvo pradėta stabdyti liepos 25 dieną, tačiau to nepavyko padaryti ir krosnyje likusios atliekos smilkdamos išskyrė dujas, kurios ir sprogo liepos 26 dieną.
„Šis įrenginys iš esmės yra visiškai nevaldomas, nes yra pritaikytas deginti tik biokurą, skiedras, šiaudus, bet ne pavojingas atliekas, todėl jo eksploatacija kelia didžiulį pavojų tiek darbuotojams, dirbantiems su šiuo įrenginiu, tiek aplinkiniams gyventojams. Priešingai nei teigia gamtosaugininkai, oras buvo užterštas išmetimo dūmais, nes stabdant avariniu būdu nebuvo galimybės tinkamai kontroliuoti degimo procesą, o kartu – ir išmetimus. Gaila tik, kad valstybė gali sau leisti nuodyti savo piliečius vardan kelių valdininkų tariamos gerovės“, – laiške rašė susirūpinęs šiaulietis.
Kad išsiaiškintume, ar tikrai avarijos „Toksikoje“ metu buvo deginamos medicininės atliekos, pateikėme klausimus aplinkosaugininkams ir bendrovės generaliniam direktoriui. O laukdami atsakymų nusprendėme išsiaiškinti, kas yra medicininės atliekos
107,57 tonos medicininių atliekų
Šiaulių medicininių atliekų rūšiavimas yra vykdomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Ūkio, pastatų eksploatacijos ir remonto skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Valantinaitės, praėjusiais metais ligoninėje susikaupė 107,57 tonos medicininių atliekų: infekuotų aštrių daiktų, anatominių medžiagų, kurias sudaro kūno dalys ir organai, infekuotų atliekų, švirkštų, plastikinių pakuočių nuo infuzinių tirpalų, nebetinkamų naudoti vaistų.
„Didžiąją dalį atliekų sudaro infekuotos atliekos, kurias nukenksminame specialia įranga, kad galėtume saugoti iki išvežimo. Kiekvieno skyriaus atliekos kasdien yra išnešamos į atliekų saugyklą ir bent kartą per savaitę jas stengiamės išvežti. Atliekos yra sveriamos, rūšiuojamos, ženklinamos ir fiksuojamos atliekų tvarkymo žurnale“, – apie medicininių atliekų rūšiavimą ir saugojimą ligoninėje kalba A. Valantinaitė.
Kiek mums žinoma, surinktos medicininės atliekos iškeliauja į Latviją, – sako A. Valantinaitė.
Pasak vyriausiosios specialistės, Respublikinė Šiaulių ligoninė visas atliekas perduoda atliekų tvarkymo įmonėms, su kuriomis yra sudarytos sutartys.
„Kiek mums žinoma, surinktos medicininės atliekos iškeliauja į Latviją“, – sako A. Valantinaitė.
Atliekų nesaugo – degina
UAB „Toksika“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas pripažįsta, kad „Toksika“ medicinines atliekas degina.
„Toksika“ turi sudariusi sutartis tik su Lietuvos medicininių atliekų surinkėjais ir priima atliekas tik tada, kai deginimo įrenginys veikia. Kai įrenginys sustabdytas, medicinines atliekas surinkėjai išveža į užsienį. Pagal sudarytas sutartis medicininės atliekos į „Toksiką“ atvežamos tik tuomet, kai „Toksika“ informuoja surinkėjus, jog gali sudeginti medicinines atliekas, ir nurodo jų kiekius. Liepos 26 dieną „Toksikoje“ degintos medicininės atliekos jau buvo sudegusios tuomet, kai įrenginys buvo sustabdytas. Kitas atliekas, kurios buvo laikomos šaldymo įrenginyje, „Toksika“ grąžino surinkėjui ir jos buvo išvežtos į užsienį pagal reikalavimus“, – tvirtina A. Dirvinskas.
Kur saugomos atliekos
Tačiau buvęs „Toksikos“ vadovas Ramūnas Peciulevičius abejoja, ar taip jau viskas čia gražu, kaip teigia dabartinis generalinis direktorius. Jis teigia, kad avariniu būdu sustabdytame įrenginyje turėjo likti nesudegusių atliekų. Be to, kyla klausimas, kur yra laikomos tos medicininės atliekos.
Prisimindamas savo darbo pradžią „Toksikoje“ jis pasakoja, kad tada sustojus įrenginiui pavojingos atliekos buvo laikomos konteineriuose ant sniego, tačiau per karščius situacija kiek sudėtingesnė. „Kai 2011 metais „Toksikos“ įrenginys sustojo, Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Visa laimė, kad tada buvo žiema. Jau tada kalbėjome, kad įrenginys ne toks, kokį mes pirkome. Į „Toksiką“ Lietuva investavo 87 milijonus, kad būtų sukurta pavojingų atliekų tvarkymo sistema, tačiau akivaizdu, kad šis planas žlunga“, – sako R. Peciulevičius.
Pagal pirkimo sąlygas „Toksikos“ įrenginys turėjo dirbti 1 metus ir 10 mėnesių, o dviem mėnesiams būti sustabdytas, kad būtų galima atlikti planinius remonto darbus, profilaktinę apžiūrą. Tačiau, pasak R. Peciulevičiaus, sustojus įrenginiui privaloma nenutrūkstamai priimti pavojingas atliekas.
„Tereikia įsivaizduoti, kiek iš visos Lietuvos gali būti prikaupiama atliekų, kai įrenginys neveikia.
Medicininėms atliekoms laikyti būtinas šaldymo įrenginys. Dar man būnant direktoriumi tokia šaldymo patalpa nebuvo įrengta. Kiek dabar žinau, „Toksika“ planuoja paruošti mažą patalpą, kuri bus vėsinama. Tačiau vargu ar ten tilps visos atliekos... Be to, „Toksika“ ruošiasi pakeitimams, kad galėtų per valandą sudeginti daugiau atliekų negu maksimaliai šiuo metu leidžiama. Tai reiškia, kad įrenginys per metus ilsėsis ne du, o tris mėnesius. Tereikia įsivaizduoti, kas bus su sukauptomis atliekomis vasarą ar nešaltą žiemą“, – nuogąstauja R. Peciulevičius.
Aplinkosaugininkai nežino, kas dedasi
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas, paklaustas, kur keliauja Šiaulių miesto medicininės atliekos, teigia, kad regione leidimą tvarkyti medicinines atliekas turi tik Respublikinė Šiaulių ligoninė, kuri medicinines atliekas surenka iš savo padalinių, sandėliuoja ir atiduoda atliekų tvarkytojams.
Ir net neklaustas A. Konderauskas suskumba aiškinti, kad „Toksikoje“ medicininių atliekų deginimas nevyksta.
R. Peciulevičius teigia nustebęs dėl tokio atsakymo, nes „Toksikoje“ apie 15-20 procentų visų per metus sudeginamų atliekų kiekio sudaro būtent medicininės atliekos.
„Yra sumontuota atskira padavimo linija medicininėms atliekoms deginti. Jei „Toksika“ negalėtų deginti medicininių atliekų, kaip teigia gamtosaugininkai, būtų „nonsensas“, nes ji ir buvo statyta, kad būtų galima deginti visas pavojingas atliekas, tarp jų – ir medicinines“, – teigia R. Peciulevičius.
O kai pats „Toksikos“ generalinis direktorius patvirtina, kad pavojingos medicininės atliekos visgi deginamos, vyriausiasis specialistas A. Konderauskas jau pradėjo apgailestauti dėl... nesusipratimo. „Sakydamas, kad UAB „Toksika“ medicininių atliekų nedegina, turėjau omenyje, kad šiuo metu nedegina. Kiek laiko įrenginys neveiks, tiksliau galėtų atsakyti įmonė. Ir dar kartą pasikartosiu, medicininių atliekų tvarkymą reglamentuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, o ne Aplinkos ministerija“, – sako A. Konderauskas.
Tačiau į klausimą, ar aplinkosaugininkai žinojo, jog bandomuoju laikotarpiu buvo deginamos medicininės atliekos, taip ir nepavyko sulaukti atsakymo.
