„Iš vienos pusės žiūrint, džiugu, kad specialistai, įstatymų leidėjai galvoja, kaip reikėtų ne tik kovoti su alkoholizmu, narkomanija ir kitais neigiamais dalykais, kartu ir siekia sumažinti nusikaltimų skaičių. Iš kitos pusės žiūrint, įvertinus pateiktą įstatymo projektą, man kyla tokios mintys, kad Lietuvos Baudžiamasis įstatymas priešingai kalba apie tai – kad atsakomybė gali griežtėti tam žmogui, kuris nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ sakė Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorius, advokatas prof. Raimundas Jurka.
Kažin ar bus pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai, jeigu taip atleidus, nes ką reiškia įsipareigoti gydytis? Juk gali ir nepagyti, – sakė R. Jurka.
Jis pabrėžia, kad, jeigu toks įstatymas įsigaliotų, asmenį, kuris padarė nusikaltimą būdamas neblaivus, teoriškai teismas išvis galėtų atleisti nuo atsakomybės.
„Kažin ar bus pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai, jeigu taip atleidus, nes ką reiškia įsipareigoti gydytis? Juk gali ir nepagyti...“ – sakė R. Jurka.
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos narys Vitalijus Gailius šį įstatymo projektą vertina kritiškai:
„Kai atsiranda galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės sutikus gydytis, tai nereiškia, kad žmogus pagis ir kad tai netaps savotišku piktnaudžiavimo institutu. Tikrai šio įstatymo pateikimo svarstymo stadijose padarysiu tam tikrų pastabų“, – kalbėjo V. Gailius.
Vis dėlto R. Jurka nurodė, kad pati įstatymo idėja yra graži:
„Galbūt galima būtų svarstyti klausimą apie bausmės švelninimą, bet ne visišką atleidimą. Pati idėja nėra bloga, bet jos formatas – gerokai diskutuotinas“, – teigė jis.
Su tuo sutiko ir V. Gailius, iš kitos pusės pridėdamas, kad, jei toks įstatymas įsigaliotų, organizuotas nusikalstamumas iškart tokia pataisa pasinaudotų.
