Kelerius metus kurta technologija
KTU Maisto instituto mokslo darbuotojas R. Narkevičius jau kurį laiką su ūkininkais dalijasi sūrio gamybos paslaptimis. Pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos parama parodomiesiems projektams, mokslininkai naują sūrio gamybos technologiją kartu su ūkininkais išbando būtent jų pačių ūkiuose. Teisingai taikydami naująjį metodą, ūkininkai galės padidinti sūrio išeigą ir pagerinti gaminių mikrobiologinę kokybę. Tiesa, neslepia R. Narkevičius, dalijamasi ne tik naujosios technologijos subtilybėmis. Ūkininkams labai reikia pačių įvairių žinių apie sūrius, todėl šis bendravimas labai naudingas.
„Tiesą sakant, mes ūkininkams parodome viską – ne tik tą naująją technologiją. Viską nuo pradžių. Susidūrę su ūkininkais pamatėme, kad jiems iš tiesų trūksta žinių apie sūrio gamybos technologijas. Mes juos konsultuojame visais klausimais – nuo pačių elementariausių iki paties parodomojo projekto, dėl kurio ir teikėme paraišką, o jo esmė yra kokybės ir išeigos didinimas – sūrio kokybės gerinimas“, – pasakojo pašnekovas.
Paprastesni mokslo tyrimai, pasak R. Narkevičiaus, gali užtrukti ir neilgai, tačiau rimtesniems dažniausiai paskiriami bent keleri metai. Tiek ir jis kartu su kolegomis praleido prie naujosios sūrio gamybos technologijos. „Aišku, priklauso nuo pačios technologijos, kurią nori perprasti, pritaikyti ir gerai apskaičiuoti, tačiau 2–3 metus darbo tai tikrai gali kainuoti. Aišku, būna ir paprastesnių technologijų, tačiau fermentiniai sūriai iš pieno produktų yra vieni sudėtingiausių. Kartais pamatai, kad kažkur ne ten nuklydai tik po kelių mėnesių. Tai tikrai sudėtingas, daug žinių ir laiko reikalaujantis procesas“, – aiškino mokslo darbuotojas.
Gaminant teisingai pagal mūsų technologiją ūkininkai iš to paties pieno kiekio galėtų pasididinti sūrio išeigą iki 10 proc.
„Paprastai gaminant sūrį pienas pasterizuojamas žemoje temperatūroje. Sakykime, 63 laipsniai šilumos su pusvalandžio išlaikymu. Mūsų technologijos esmė – laikyti aukštesnėje temperatūroje, svyruojančioje tarp 80–85 laipsnių. Laikant tokioje temperatūroje, dalis baltymų išrūgų pereina į sūtrauką ir padidėja sūrio išeiga. Be to, gerėja tokio gaminio ir mikrobiologinė sauga. Būtent šia technologija su ūkininkais ir dalijamės. Gaminant teisingai pagal mūsų technologiją ūkininkai iš to paties pieno kiekio galėtų pasididinti sūrio išeigą iki 10 proc.“, – paprašytas trumpai nupasakoti technologijos esmę kalbėjo R. Narkevičius.
Tiesa, mokslo darbuotojas perspėjo, kad technologijoje yra nemažai niuansų. „Suprantama, kad jei viskas būtų taip paprasta, visi tiesiog naudotų tą aukštesnę pieno pasterizavimo temperatūrą, tačiau čia yra nemažai niuansų. Keičiasi pieno technologines savybės, todėl, jei darysi nežinodamas, nepasigerinsi pieno mikrobiologinės savybės ir išeigos nepasididinsi, o pasidarysi dar blogiau. Bandymai su paaukštinta pieno pasterizavimo temperatūra daryti jau seniai. Atlikti nuoseklūs tyrimai, gaminti patys sūriai, gerai atidirbti režimai ir technologijos. Dabar eksperimentų jau nėra, tai jau yra patvirtinta, išbandyta technologija. O dabar mes norime ją perteikti ūkininkams“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Siekis – suteikti realią naudą
R. Narkevičius pabrėžė, kad vienas iš esminių mokslininkų siekių – pritaikyti tai, ką atrado. „Be abejo, o kam visa tai darai? Norisi, kad žmonės naudotų tai, ką padarei, išradai, kad jie pritaikytų realiame gyvenime, gamyboje. Mes labai norime jausti naudą, net tik laboratorijoje papilstyti, išrasti ir tiek. Smagu yra ir susidurti su pačiais ūkininkais – žmonėmis, kuriems ta technologija naudinga, reikalinga. Labai džiaugiuosi, kad dalis jų iš tiesų yra smalsūs, žingeidūs ir labai imlūs“, – kalbėjo mokslo darbuotojas.
Teikti paraišką, kaip sako pats R. Narkevičius, paskatino du dalykai – noras atrastą technologiją pritaikyti realiai, o antra – suvokimas, kad ūkininkams tikrai reikia tų žinių, jie nori, jie domisi. Vadinasi, tai naudinga abiem pusėms.
Paskatino du dalykai – noras atrastą technologiją pritaikyti realiai, o antra – suvokimas, kad ūkininkams tikrai reikia tų žinių, jie nori, jie domisi.
Mokslo darbuotojas neslėpė, kad be paramos „atnešti“ pažangias technologijas ūkininkams būtų kur kas sunkiau. „Be paramos tikrai būtų problematiška. Suprantate, sąnaudos iš tiesų yra nemažos. Iš mūsų pusės – laikas, mes juk irgi turime iš kažko užsidirbti. Antra, reikia turėti įrangą, kuri leistų ūkininkams parodyti tas technologijas. Ją reikia arba nuomotis, arba įsigyti. Galiausiai, tiems ūkininkų bandymams sunaudojama ne tiek ir mažai pieno bei kitų žaliavų. Juk jei darai pas ūkininką, kol atitaikai viską pagal jo sąlygas, kartais gali iškart ir neišeiti, o tai jau gali būti ir nuostolis kokybei. Taigi visa tai yra nemenkos sąnaudos ir be paramos tai padaryti būtų iš tiesų nelengva“, – tikino mokslo darbuotojas.
Mokslininkai jau gali teikti paraiškas
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausias specialistas Sigitas Miškinis atkreipia dėmesį, kad tokia parama, kokia pasinaudojo Kauno technologijos universitetas, jau gali pasinaudoti ir kitos mokslo įstaigos, norinčios savo inovacijas pritaikyti žemės ūkyje ir miškininkystėje. Jau galima teikti paraiškas paramai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.
„Ši parama skirta mokslo tyrimų rezultatų, jau atliktų mokslinių tyrimų, kurių duomenys yra tikri, patikimi ir patvirtini, pritaikymui ir perteikimui. Kitaip tariant, siekiama pažangius išradimus, technologijas naudoti įprastinėje ūkių veikloje, perteikti jas ūkininkams. Kaip žinia, mokslinių tyrimų rezultatai yra publikuojami viešai, todėl parodomuosius bandymus, remdamiesi publikuotų mokslinių tyrimų rezultatais, gali įrengti ir nebūtinai juos atlikę mokslininkai, gali būti remiamasi užsienio šalių patirtimi.
Paramos gali kreiptis mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos bei kitos įstaigos, turinčios licenciją vykdyti mokymus pagal formaliąją mokymo programą“, – trumpai, kas gali kreiptis paramos parodomiesiems projektams, įvardijo S. Miškinis.
Paraiškos parodomiesiems projektams gali būti teikiamos įvairių sričių mokslo rezultatams pritaikyti, tačiau svarbu, kad pritaikymas apimtų būtent žemės ūkio ir miškininkystės sritis: „Ši parama apima atliktus ir publikuotus tyrimus, susijusius su žemės ūkiu ir miškininkyste. O pačios mokslo sritys gali būti įvairios: agronomija, zootechnika, veterinarija, miškotyra, biologija, ekologija, aplinkotyra, statybos inžinerija, aplinkos inžinerija, energetika, termoinžinerija, informatika, mechanikos inžinerija, vadyba ir ekonomika.“
Parama apima atliktus ir publikuotus tyrimus, susijusius su žemės ūkiu ir miškininkyste.
Paprašytas įvardyti svarbiausius kriterijus S. Miškinis pabrėžė, kad parodomieji projektai turi būti vykdomi būtent ūkiuose ir suteikti naudos tam tikram skaičiui ūkininkų, kuri dažniausiai nėra materiali, tačiau suteikia žinių, kaip padidinti ūkio pelningumą, sudaro galimybes mokytis iš kitų ūkininkų patirčių, užmegzti geresnius kontaktus su konsultantais, spręsti problemas kartu ir kt. „Viena ar kita mokslo įstaiga, sukūrusi technologiją žemės ūkio ar miškininkystės srityje, gali prašyti paramos ją pritaikyti ūkiuose.
Sakykime, pareiškėjai nori pademonstruoti naują žemės dirbimo metodą. Patvirtinus paraišką, pradedami rengti to žemės dirbimo parodomieji bandymai ūkiuose gamybinėmis sąlygomis. Parodomojo bandymo kontekste turi būti sudarytos ne mažiau kaip 3 dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės, kurias turi sudaryti ne mažiau nei 6 ūkininkai, turi būti organizuojami seminarai, lauko dienos ir baigiamoji konferencija ir kiekvienos grupės narių atskiruose ūkiuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du parodomojo bandymo pakartojimai“, – pasakojo Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas.
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 000 Eur. Panaši priemonė buvo skelbta 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu, ji tęsiama ir 2014–2020 m. Jau laukiama norinčiųjų vykdyti parodomuosius projektus paraiškų. Nuo 2016 m. kaimo ūkiuose jau įgyvendinama 19 pažangių mokslo parodomųjų projektų, padėsiančių ūkininkams dirbti efektyviau.
Plačiau apie paramą parodomiesiems projektams spustelėjus čia.
