Ketvirtradienį iki 16 val. J.Sabatauskas nesulaukė jokių naujienų iš prezidentūros.
Jis tikino su prezidentės spaudos tarnybos darbuotoja bendravęs 9.58 val., o paskui nebesulaukęs jokios žinios – vėliau į jo skambučius prezidentūros darbuotojai nebeatsiliepė.
„Dabar nebežinau, ar dar man skambinti, ar nebeskambinti“, – svarstė Seimo narys.
16.40 val. prezidentūra 15min.lt informavo, kad prezidentės susitikimas su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariais preliminariai suderintas lapkričio 17 dieną.
Susitikti su prezidente pasiprašė pats J.Sabatauskas po to, kai šalies vadovė susitikime su Seimo valdyba užsiminė apie kažkokią Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininką J.Sabatauską kompromituojančią pažymą, kurioje neva teigiama, kad J.Sabatauskas Kaišiadoryse derino kandidatės į generalinio prokuroro pareigas atmetimą Seime.
Seimo narys retoriškai klausia, kas ir kuo remdamasis paskleidė kompromituojančią informaciją apie jį.
J.Sabatauskas kategoriškai neigia buvus tokį susitikimą ir vadina apie jį paskleistą informaciją šmeižtu.
„Pastaruoju metu daug paskelbta – tai neva aš Druskininkuose kažkuo nemokamai naudojausi, tai neva informacija apie kažkokius susitikimus. Klausimas toks: kas dabar vyksta? Ar jau prasidėjo rinkimų kampanija ir nuo šiol rinkimų kampanijos bus tokios nešvarios, skleidžiant gandus?“ – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo J.Sabatauskas.
Jis svarstė, kad jo veikla legendomis apipinta buvo dėl jo iniciatyvos keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką ir komiteto atliekamu tyrimu dėl kriminalinės žvalgybos informacijos naudojimo.
„Klausimas, ar gandų pagrindu galima teisinėje valstybėje priimti sprendimus?“ – svarstė J.Sabatauskas.
Prezidentūra nekomentuoja, ar yra gavusi kokią nors pažymą apie J.Sabatauską. „Darbinių pokalbių niekada nekomentavome ir nekomentuosime“, – sakė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.
Apkaltos prezidentei nenori
Seimo narys retoriškai klausia, kas ir kuo remdamasis paskleidė kompromituojančią informaciją apie jį. Apie tai, kad prezidentė susitikime su Seimo valdyba prašneko apie neva turimą pažymą, paskelbė lrt.lt ir „Lietuvos rytas“.
Klausimas, ar gandų pagrindu galima teisinėje valstybėje priimti sprendimus? – klausia J.Sabatauskas.
„Informacija apie mane yra šmeižikiško pobūdžio. Baudžiamasis procesas dėl šmeižimo gali būti pradėtas tik privataus kaltinimo tvarka. Tai šiandien klausimas, prieš ką pradėti tą procesą? Ar prieš žiniasklaidos priemonę? Tada kitas klausimas yra, kas buvo pirminis šaltinis“, – klausė J.Sabatauskas.
Ar paaiškėjus, kad informaciją apie jį paskelbė prezidentė, Seimo narys duotų D.Grybauskaitę į teismą privataus kaltinimo tvarka, J.Sabatauskas neatsakė. „Aš kol kas šito klausimo dar nesvarstau“, – sakė jis.
Seimo nario Audriaus Nako paklaustas, ar nemano, kad jau laikas pradėti galvoti apie apkaltą prezidentei, J.Sabatauskas pažymėjo, kad tokių veiksmų valstybėje galima imtis tik „už išimtinius atvejus“. „Man asmeniškai nesinorėtų tokiais pažadais švaistytis“, – pridūrė Seimo narys.
Svarsto kreiptis į prokuratūrą
Kitas tariamai tame pačiame susitikime Kaišiadoryse dalyvavęs Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys sakė pats pas prezidentę apsilankyti nesiveržiantis. „Jei eis visas komitetas, tai ir aš eisiu, o jei manęs atskirai niekas nekvies, tai ką aš ten padarysiu?“ – teigė V.Gapšys.
V.Gapšys sakė situaciją trečiadienį aptaręs su prezidentės patarėju Laimiu Gelažiumi.
„Aš jam pasakiau, kad arba prezidentė meluoja, arba kažkas prezidentei meluoja, nes ji pateikia, naudojasi neteisinga informacija“, – sakė V.Gapšys.
Seimo narys sako vertinantis teisines galimybes kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų informaciją ir nustatytų, kas ją pateikė prezidentei.
L.Graužinienė: „Negalime grįžti į 1990-uosius“
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, trečiadienį susitikusi su Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei Policijos departamento vadovais, aptarė informaciją, kuri buvo pateikta vakarykščiame Seimo valdybos posėdyje su Prezidente Dalia Grybauskaite.
Teisėsaugos ir slaptųjų tarnybų vadovai užtikrino Seimo pirmininkę, kad informacijos apie galimai neteisėtus Seimo narių veiksmus jie neturi ir niekam neteikė. Tai jie patvirtins raštu įstatymu nustatyta tvarka.
„Mes susitarėme, kad, pagal nustatytą tvarką, bus man pateikta informacija raštu ir tada aš spręsiu, kas tai yra per informacija. Iš pirminės informacijos tai buvo patikinta, kad jie tokios informacijos neturi ir niekam tokios informacijos neteikė“, – ketvirtadienį sakė L.Graužinienė.
L.Graužinienė tikino tarnybų vadovus nutarusi pasikviesti po to, kai į ją su prašymu J.Sabatauską nušalinti nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų kreipėsi opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
„Mano pareiga yra išsiaiškinti situaciją, nes kaltinimai, metami Seimo nariams, yra labai rimti. Todėl susitikau su tarnybų vadovais. Man svarbu žinot tikrą tiesą, ar buvo tokių susitikimų, nes tai yra labai sunkūs kaltinimai. Aš turiu priimti labai atsakingą sprendimą, nes, jeigu bus pateiktas trečias kandidatas ir vėl galimai vyks kažkokie užkulisiniai procesai, tai taip valstybėje negali būti. Mes negalime grįžti į 1990-uosius metus. Tam yra ir valstybių vadovai, ir atitinkamos struktūros. Turi būti imtasi veiksmų, kad šitaip valstybėje nebūtų, jei tai yra tiesa, ką mes, valdyba, išgirdome“, – kalbėjo L.Graužinienė.
Ne pirmas kartas
Ši istorija ne pirmas kartas, kai kyla nesusipratimų dėl prezidentės, Seimo pirmininkės ir premjero gaunamų slaptų pažymų.
Paskutinį kartą prezidentė slaptomis pažymomis rėmėsi Vydo Gedvilo neskirdama švietimo ir mokslo ministru. Tuomet, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodė pateikusi premjerui ir prezidentei vienodą informaciją, Algirdas Butkevičius pranešė, kad prezidentė žino už jį daugiau.
„Kada su prezidente kalbėjomės ryte, ji kalbėjo apie kitus dalykus, kurie nėra aprašyti toje pažymoje (...) Pažymos yra vienodo turinio, bet ką šiandien man prezidentė pasakojo žodžiu, nėra parašyta mano pažymoje“, – žurnalistams tuomet sakė ministras pirmininkas.
Tuomet paaiškėjo, kad premjerui A.Butkevičiui pirminė informacija pateikta pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, prezidentei D.Grybauskaitei – pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Kai premjeras pasipiktino, kad nežino to, kas pateikta prezidentei, jam informacija patikslinta pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
Po šios istorijos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ėmė aiškintis, kaip Lietuvoje tvarkoma kriminalinės žvalgybos surinkta informacija, kai ji nevirsta ikiteisminiu tyrimu.
