Praėjusią savaitę Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo ginčų komisija nusprendė, kad papildomos valandos, per kurias pedagogė taisė moksleivių spręstus testus, nelaikytinos viršvalandžiais, nes mokytojo pareigybės aprašyme nėra numatyta tokia funkcija.
Toks sprendimas priimtas gavus Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos mokytojos Irmos Videikaitės skundą, kuriuo ji prašė apie 30 valandų, skirtų nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testų taisymui, pripažinti viršvalandžiais.
„Toks mokinių testavimas (žinių patikrinimas) nėra įtrauktas į sąvoką mokinių ugdymas“, – savo sprendimą paaiškino Darbo ginčų komisija.
Pedagogų profsąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius 15min teigė, kad toks atvejis, kai mokytoja kelia viršvalandžių problemą, jam girdimas pirmą kartą.
Anot jo, jei pedagogams už minėtų testų tikrinimą moka, tai geriausiu atveju – kaip už papildomą darbą.
O neretai būna taip, kad pasako, kad nėra pinigų.
„O neretai būna taip, kad pasako, kad nėra pinigų, kaip ir minėtoje mokykloje – iš pradžių sakė, kad jei bus, tai mokėsime, jei nebus, nemokėsime. Jei vadovas pasako, kad nėra pinigų, o savivaldybė neduoda papildomai, tada taip ir baigiasi“, – teigė pašnekovas.
A.Jurgelevičius pabrėžė, kad neatsiskaitymas už kai kuriuos darbus, kuriuos atlieka pedagogai, yra sisteminis.
O jeigu kas nors drįsta pasiskųsti, geriausiu atveju, profsąjungos vadovo žodžiais, pamato dideles akis, blogiausiu – kaltinimais apiberiamas pats prašantysis.
„Patys mokytojai viduje jau yra susitaikę su ta situacija, kad taip buvo nuo amžių amžinųjų ir taip bus iki gyvenimo pabaigos“, – kodėl retas pedagogas bando ieškoti teisybės, paaiškino jis.
Kalbėdamas apie kitus darbus, už kuriuos pedagogai negauna atlygio, A.Jurgelevičius paminėjo budėjimą pertraukų metu.
„Tai yra kraujuojanti žaizda“, – pridūrė jis.
Anot jo, mokytojas atsakingas už moksleivių saugumą pamokos metu, o, pagal Švietimo įstatymą, už visų moksleivių sveikatą ir saugumą atsakingas mokyklos vadovas. Tačiau mokytojai per pertraukas verčiami budėti ir užtikrinti saugumą mokyklos koridoriuose ir teritorijoje aplink ją, tad mokytojai budi kartą per savaitę 5–6 pertraukas, negaudami atlyginimo.
Kitas darbas, pasak profsąjungos vadovo, yra begaliniai pasitarimai, posėdžiai ir panašūs renginiai, kur sprendžiami darbiniai klausimai, o už buvimą juose pedagogui nemokama. Nemokama ir už kvalifikacijos kėlimą, kuris yra privalomas pagal Švietimo įstatymą.
„Dažniausiai kvalifikacijos kėlimo renginiai vyksta ne pamokų metu, mokytojui užkrauta prievolė, bet laiko, kurį jis praleidžia ten, netraktuoja kaip darbo laiko, – teigė jis. – Nekalbu apie darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, kada mokytojai vyksta su mokiniais į ekskursijas, olimpiadas, įvairiausius konkursus.“
A.Jurgelevičius teigė girdėjęs vienintelį atvejį, kai mokyklos treneris iškėlė klausimą dėl darbo apmokėjimo švenčių dienomis ir jam po ilgų ginčų atlygino laisvomis dienomis per moksleivių atostogas.
„Bėda, kad patys mokytojai yra susitaikę su padėtimi. Bet, iš kitos pusės, jie žino situaciją ir jei tik prasižiotų, iškart pasigirstų ta pati giesmė: nėra pinigų, mokyklai reikės užsidaryti ir apskritai – pasaulio pabaiga“, – pabrėžė pašnekovas.
A.Jurgelevičius pabrėžė, kad tiek pedagogai, tiek mokyklų vadovybė yra situacijos įkaitai.
Anot jo, ŠMM ne vienus metus prašoma konkrečiai apibrėžti, ką turi daryti mokytojas, tačiau ankstesni ministrai šio darbo kratėsi.
Esą todėl dabar kiekvienos mokyklos vadovas sprendimus priima pagal savo supratimą ir ugdymo įstaigoje susiklosčiusias tradicijas, nes vietos improvizacijai paliekama tikrai daug.
„Situacija per visą Lietuvą – marga kaip genys“, – atsiduso jis.
A.Jurgelevičius pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių tikslų, kurio siekia ŠMM darbo grupė, rengianti etatinio mokytojų apmokėjimo tvarką, yra apibrėžti mokytojo darbus. Jo teigimu, dėl to sutarimas yra pasiektas, tiesa, mokykloms ketinama palikti šiek tiek laisvės.
„Jeigu tas modelis bus priimtas, bus sukurtos prielaidos apibrėžti mokytojo pareigybės ribas, tai galbūt ir pasikeis kažkas“, – sakė jis.
ŠMM darbo vaisių pristatyti planuoja artimiausiu metu, galbūt ateinančią savaitę.
Vyriausybės nutarime numatyta, kad mokytojo darbo savaitė – 36 valandos, jis gali dirbti papildomai toje pačioje darbovietėje kitokį darbą arba kitoje darbovietėje tą patį darbą. Tačiau darbo krūvis neturėtų viršyti 12 valandų per dieną.
