Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 09 02

Penkeri metai po ekologinės nelaimės šalia Vilniaus: kaltų nėra, o nuotekos tebeplūsta

2017-ųjų kovo pabaigoje šalia Vilniaus, Vanaginės kaime, įvyko ekologinė nelaimė – į aplinką išsiliejo neaiškios medžiagos, dėl kurių net Santaros klinikos buvo įspėtos užsidaryti langus. Vėliau teigta, kad raudonai nedidelį tvenkinį nudažė fuzelis, nemalonaus kvapo, degus šalutinis spirito varymo produktas. Bet tas kvapas perkeltine prasme šioje teritorijoje tebejuntamas, sako ŽŪB „Vanaginė“, iš kurios tuomet ir pasklido teršalai, kaimynai.
Nuotekų šuliniai Vanaginės kaime
Vanaginės kaime / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Žinoma, po daugiau nei penkerių metų pentanolio (amilo alkoholio), kurio koncentracija ore matuota tuoj po ekologinės nelaimės, kvapas ore netvyro. Tačiau šalia ŽŪB „Vanaginė“ teritorijos gausu kitų nemalonių kvapų.

Vanaginės kaime, Prašiškių ir Santariškių gatvių sankirtoje, lankėmės vieną paskutinių karštų dienų šią vasarą. Svilinant arti 30-ies laipsnių karščiui, nosį kuteno nemalonus kvapas, sklindantis, kaip netrukus įsitikinome, iš greta minėtos žemės ūkio bendrovės teritorijos, bet jau kitame sklype esančių kelių nuotekų šulinių. Jie pridengti lentomis, o viduje tyvuliuoja nuotekų marmalas.

Tyrimai taršą rodo

Šio sklypo savininkės advokatė Jolita Mikalkevičiūtė 15min teigė, kad taršą šuliniuose ir grunte greta jų patvirtina tyrimai – tiek pačios sklypo savininkės užsakyti, tiek ir atlikti Aplinkos apsaugos agentūros.

Išvadose nurodoma, kad nuotekose riebalų koncentracija, BDS (biocheminis deguonies kiekis) leistinas normas viršija šimtus kartų. Tyrimai daryti ir paėmus mėginius iš grunto, kur telkšo balos nuotekoms išsiliejus iš šulinių, normos taip pat viršytos.

Tiesa, kokių cheminių medžiagų čia gali būti, nėra aišku – laboratorijos paprastai tiria, ar kurios nors konkrečios medžiagos mėginyje yra. Šiuo atveju, kai neaišku iš kokia veikla užsiimančios įmonės patalpų nuotekos atiteka, nėra aišku ir ko ieškoti. Esą aplinkosaugininkai galėtų eiti į teritoriją ir tikrinti vykdomą veiklą, bet čia ir prasideda sunkumai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šulinys Vanaginės kaime
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šulinys Vanaginės kaime

Sklypo savininkė sako, kad nuo 2019 metų ne kartą kreipėsi ir į Aplinkos apsaugos ministeriją, ir į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD), ir į Vilniaus rajono savivaldybę, ieškodama, kas galėtų sutramdyti teršėjus ir sustabdyti nuotekų leidimą į svetimą sklypą. Tačiau atsakymai paprastai nuviliantys.

„Aplinkos ministerija nuolat atsako, kad ji neįgaliota kontroliuoti departamentą, nepaisant to, jog vien logika žiūrint į departamento pavadinimą sako, kad departamentas yra prie ministerijos. (...) Ministerijos vangumą gilintis į jai pristatytą problematiką galima suprasti kaip nenorą pripažinti, kad departamentas veikia aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse.

Departamentas užima poziciją, kad nuotekų vamzdynas yra eilinis statinys, o pagal Statybos įstatymo 49 str. statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės administracija, kuri ir gali nustatyti, ar statinys yra tinkamas naudoti. Todėl AAD rašo laiškus Vilniaus rajono savivaldybei, kad ši tikrintų statinį.

Savivaldybėje raštas nukeliauja į skyrių, besirūpinantį statybomis, kurio specialistai gali nustatyti, ar statinys techniškai tvarkingas. Bet jie neatlieka jokių patikrinimų ne tik iš aplinkosauginės pusės, bet ir statinio tinkamumo naudoti pusės“, – teigė advokatė.

Čia yra įdomiausia tai, kad „Vanaginė“ išties kažką tikrina, tačiau tas tikrinimas apsiriboja keliasdešimties metrų vamzdyno atkarpa, esančia įmonės sklype.

Anot jos, savivaldybė kaip statinių priežiūrą vykdanti įstaiga rašo laiškus „Vanaginei“, ragindama pačią įmonę patikrinti savo fekalinės kanalizacijos vamzdyno, kurio ilgis daugiau nei 1300 metrų, „sandarumą“ ir pateikti tą įrodančius dokumentus.

„Čia yra įdomiausia tai, kad „Vanaginė“ išties kažką tikrina, tačiau tas tikrinimas apsiriboja keliasdešimties metrų vamzdyno atkarpos, esančios įmonės sklype, patikrinimu, visiškai netikrinant vamzdyno tinkamumo naudoti kaimyniniame daug metų teršiamame sklype.

O savivaldybė net nepasigilinusi, ar įmonė įvykdė jai savivaldybės duotą užduotį dėl vamzdynų patikrinimo, persiunčia teršiamo sklypo savininkei menkos apimties ir beverčio patikrinimo medžiagą kaip rimtą dokumentą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šuliniai Vanaginės kaime
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šuliniai Vanaginės kaime

Tada vėl tenka rašyti laiškus į departamentą ir savivaldybę, pirštu rodyti, kokių dalykų departamento ir savivaldybės pareigūnai nepastebėjo, vertinti, ar tikrai savivaldybės nurodymas įmonei yra įvykdytas. Pakartotinai antrą, trečią kartą prašyti imtis priemonių, kad būtų atliktas įmonės fekalinės kanalizacijos vamzdyno patikrinimas visų pirma ten, kur vamzdynas yra įsiterpęs į teršiamą svetimą sklypą“, – kalbėjo advokatė.

Ratas vis įsisuka iš naujo

J.Mikalkevičiūtės teigimu, Vilniaus rajono savivaldybei nėra pavykę išsireikalauti, kad „Vanaginė“ patikrintų vamzdyno sandarumą būtent kaimyniniame įmonės ar jos patalpų nuomininkų teršiamame sklype. O AAD esą tenkina toks formalus atsakymas, kad vamzdynas buvo patikrintas, neįsigilinama, kur tas tyrimas atliktas. Kadangi toks atsakymas netenkina sklypo savininkės ir jos advokatės, ratas įsisuka iš naujo.

„Pastarąjį kartą – 2022 m. rugpjūčio 3 d. savivaldybė informavo, kad liepos 27-ąją įpareigojo „Vanaginę“ patikrinti vamzdyną, įsiterpusį į svetimą sklypą, bet savivaldybei nenurodžius, per kiek laiko jos įpareigojimas turi būti įvykdytas, nepanašu, kad tas tikrinimas operatyviai vyks.

Tuo labiau kad praėjo jau daugiau nei mėnuo nuo jo pateikimo, o teršiamame sklype jokių pėdsakų, jog vamzdynai būtų pilnai išsiurbti, kad būtų galima tikrinti vamzdynų sandarumą. Sklype esantys šuliniai nuolat yra pilni dvokiančių nuotekų“, – akcentavo J.Mikalkevičiūtė.

Advokatė sako, kad yra buvęs atvejis, kai žemės ūkio bendrovė 2021 m. kovą buvo įpareigota užsandarinti kelis šulinius. Kad tai atlikta, kaip pasakoja advokatė, aplinkosaugininkai nustatė „pašvietę į šulinius mobiliuoju telefonu“ ir esą taip vizualiai įsitikinę, kad aplinkosaugininkų nurodymas užsandarinti šulinius yra tinkamai įvykdytas, šuliniai užbetonuoti. Tik tai niekaip nepakeitė nuotekų tekėjimo į teršiamą sklypą fakto.

Nuotekos, kai šuliniai persipildo, išsilieja ir sklype telkšo balos. Kartą tokį faktą užfiksavę aplinkosaugininkai kaimynus nubaudė, tačiau naudotis tokiais nesandariais nuotekų tinklais įmonei iki šiol neuždraudė. Nors, sako advokatė, akivaizdu, jog per neužbetonuotų šulinių dugną nuotekos skverbiasi į gruntą net ir tuomet, kai šuliniai nėra persipildę.

Tai įmonei naudinga, nes nereikia rūpintis nuotekomis. Įmonė laikas nuo laiko samdo vežėją, kad nuotekas iš šulinio išsiurbtų ir išvežtų, bet šuliniai niekuomet nebūna ištuštinami visiškai.

Sklypo savininkė tvirtina, kad po 2017 metų pavasarį įvykusios ekologinės nelaimės jos sklype buvęs savotiškas nuotekų tvenkinys, susidaręs dėl kanalizacijos vamzdynu iš „Vanaginės“ atitekančių nuotekų. Jis buvo savivaldybės iniciatyva išsiurbtas ir užpiltas gruntu, tačiau vamzdis esą liko neužsandarintas, nors savivaldybei apie jo užsandarinimo poreikį buvo parašiusi 2017 m. avarijos likvidavimo darbus atlikusi bendrovė.

Advokatės J.Mikalkevičiūtės teigimu, nuotekos iš įmonės ir toliau teka tuo pačiu vamzdžiu į svetimą sklypą: „Tai įmonei naudinga, nes nereikia rūpintis nuotekomis. Įmonė laikas nuo laiko samdo vežėją, kad nuotekas iš šulinio išsiurbtų ir išvežtų, bet šuliniai niekuomet nebūna ištuštinami visiškai. Suprantama, kad įmonei turint sandarią atliekų kaupimo sistemą, iš kurios nuotekos nepatektų į gruntą, kaštai dėl jų išvežimo būtų daug didesni.“

Visi tvirtina, kad tikrina

Apie situaciją dabar AAD sako taip: „Visi pranešimai dėl galimos taršos nuotekomis yra fiksuojami ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atlieka tyrimą.

Departamento pareigūnų funkcijose nenumatyta vertinti inžinerinių (nuotekų) tinklų sandarumą ir vykdyti jų diagnostiką, atlikti jų naudojimo priežiūrą ar tikrinti inžinerinių (nuotekų) tinklų statybos teisėtumą, todėl informacija pagal kompetenciją perduota nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai.“

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šuliniai Vanaginės kaime
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šuliniai Vanaginės kaime

Vilniaus rajono savivaldybė (VRSA) tikina, kad š. m. liepos 26 d. buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas žemės sklype, esančiame Santariškių g. 74, Vanagines k., Riešės sen., Vilniaus r.: „Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtame sklype yra keturi nuotekų tinklų šuliniai, priklausantys ŽŪB „Vanaginė“ fekalinės kanalizacijos vamzdynų, valymo įrenginių sistemai. Šuliniai pilni nuotekų, neuždaryti dangčiais.

Po patikrinimo raštu kreiptasi į ŽUB „Vanaginė“, kad iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateiktų nuotekų tinklų dalies būklę ir sandarumą patvirtinantį dokumentą, kad nuotekų tinklų dalis yra tinkama naudoti ir sandari. Taip pat buvo reikalauta neatidėliotinai spręsti nuotekų tinklų šulinių uždengimo ir asenizacijos klausimą. ŽUB „Vanaginė“ informavo, kad visą informaciją pateiks iki 2022 m. rugsėjo 6 d., todėl tikimės, jog bendrovė iki nurodyto termino įvykdys iškeltus reikalavimus.

Norime atkreipti dėmesį, kad minimas žemės sklypas yra privatus, todėl savininkas turi rūpintis ir kontroliuoti, su kuo ir kokia veikla užsiimančiais subjektais sudaromos sutartys ir kas į jo sklypą patenka.“

ŽUB „Vanaginė“ informavo, kad visą informaciją pateiks iki 2022 m. rugsėjo 6 d., todėl tikimės, jog bendrovė iki nurodyto termino įvykdys iškeltus reikalavimus.

Be to, kaip teigia savivaldybė, jos turimais duomenimis, vyksta teisminis ginčas tarp ŽŪB „Vanaginė“ ir greta esančio žemės sklypo savininkų dėl jų sklype esančių ŽŪB „Vanaginė“ priklausančių nuotekų tinklų galimo sugadinimo.

„Šiuo metu nėra gauta duomenų apie nuotekų tinklų pažeidimus, galinčius turėti įtakos jų eksploatavimui. Taršos nustatymo klausimas nėra priskiriamas Savivaldybės kompetencijai, taršos nustatymą atlieka Aplinkos apsaugos inspekcija. Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas atlieka tyrimą, kuris dar nėra baigtas“, – teigė savivaldybė.

Kaltų nerado, tyrimą nutraukė

Artimiausi šio sklypo kaimynai ir yra minėta „Vanaginė“ su daugybe ten patalpas buvusiose kalakutų fermose besinuomojančių didesnių ir mažesnių įmonių. Būtent iš ten ateinančių nuotekų tinklų galutinė atšaka ir yra svetimame sklype.

Kaip tik šiame sklype ir įvyko 2017 metų kovo pabaigoje ekologinė nelaimė. Kaip rašė 15min, į nuotekų tinklus buvo išpiltos neaiškios kilmės medžiagos, kurios išsipylė į greta esantį rezervuarą. Vanduo jame nusidažė ryškiai raudonai, šalia buvo rasta negyvų ančių ir lapė.

Aplinkosaugininkai dar iki nelaimės buvo užfiksavę pažeidimus vienoje iš teritorijoje veikiančių įmonių. Paskui įtarta, kad būtent iš jos ir išvežtos nuotekos, užteršusios aplinką. Tyrimą vykdė tiek Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, tiek teisėsauga, tačiau viskas baigėsi šnypštu – prokuratūros atstovai patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2019 metų pradžioje.

Prokuratūros atstovai per savaitę taip ir nepateikė priežasčių, kodėl tuomet tyrimas buvo nutrauktas. Jeigu komentarą gausime, būtinai papildysime.

Aplinkos apsaugos departamentas tvirtina, kad 2017 metais dėl nuotekų taršos cheminėmis medžiagomis aplinkosaugininkai atliko išsamų tyrimą ir visą turimą medžiagą perdavė ikiteisminio tyrimo institucijai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Molėtų plente tvarkomos į aplinką išpiltos pavojingos atliekos
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Molėtų plente tvarkomos į aplinką išpiltos pavojingos atliekos

Ieškinio pareikšti neturėjo kam

Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad „2017 m. įvykus teršalų išsiliejimui minėtame žemės sklype ir pagal problemos mastą paskelbus ekstremalų įvykį, Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagal kompetenciją nedelsiant ėmėsi jo padarinių likvidavimo, surinkimo ir šalinimo veiksmų“.

„Savivaldybės administracija, likvidavusi ekstremalų įvykį, negalėjo niekam pareikšti ieškinio dėl patirtos žalos atlyginimo, kadangi iki šios dienos nėra aiškus žalą padaręs asmuo.

Nors vėliau po šio ekstremalaus įvykio ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2019-01-31 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu jis buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių galimų kaltininkų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atitinkamai paliktas nenagrinėtu ir savivaldybės pareikštas civilinis ieškinys šioje byloje dėl visų patirtų nuostolių atlyginimo“, – teigia VRSA.

15min žiniomis, VRSA tikėjosi prisiteisti daugiau nei 300 tūkst. eurų.

„Kadangi, kaip minėta, nei iš karto po ekstremalaus įvykio likvidavimo, nei po atlikto ikiteisminio tyrimo taip ir nebuvo įvardintas konkretus žalą padaręs asmuo, savivaldybė negalėjo reikšti ieškinio konkrečiam kaltininkui, o ėmėsi kitų jai prieinamų priemonių siekdama susigrąžinti išleistas lėšas.

Savivaldybė (tiek Administracija, tiek Taryba) bandė išleistas lėšas susigrąžinti besikreipdama į centrinės valdžios institucijas – Aplinkos, Finansų ministerijas. Tačiau minėtos ministerijos kompensuoti išleistas lėšas atsisakė, motyvuodamos tuo, jog lėšos kompensacijoms už materialinių išteklių teikimą gali būti naudojamos tik tuo atveju, jei šie ištekliai buvo teikiami ekstremaliųjų situacijų metu, o savivaldybėje, kaip minėta, pagal įvykio mastą tebuvo paskelbtas ekstremalus įvykis“, – teigia savivaldybės atstovai.

Savivaldybės administracija, likvidavusi ekstremalų įvykį, negalėjo niekam pareikšti ieškinio dėl patirtos žalos atlyginimo, kadangi iki šios dienos nėra aiškus žalą padaręs asmuo.

Nieko paaiškinti nepanoro

Pasikalbėti su ŽŪB „Vanaginė“ vadovu Olegu Linartu nepavyko.

Iš pradžių neatsiliepęs, vėliau jis perskambino pats, tačiau išgirdęs, apie ką su juo norime kalbėtis, norą bendrauti prarado galutinai: „Ai, supratau, žinokite, jūs ten, kas jums parašė, jūs su jais ir bendraukite.“ (kalba netaisyta)

Po tokio sakinio O.Linartas tiesiog nutraukė pokalbį.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šuliniai Vanaginės kaime
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šuliniai Vanaginės kaime

Dūmai su plastmasės kvapu

Net nespėjome jo paklausti apie kitus kaimynus – šalimais neseniai įsikūrusius „Mamų unijos“ šeimos namus. Čia gyvena šeimos, kurių vaikai gydomi nuo onkologinių ligų. Tad tarp gydymų, kai reikia reabilitacijos, kitų specialistų pagalbos, slaugos, vaikai su tėvais turi galimybę kartu gyventi jaukiai ir moderniai įrengtuose apartamentuose, naudotis žaidimų, laisvalaikio zonomis, reabilitacijos centru.

„Mamų unijos“ direktorė Justina Žukauskienė neslepia jau ne kartą tarnyboms pranešusi, kad iš gretimos teritorijos rūksta įtartini dūmai, skleidžiantys degančios plastmasės dvoką. Liūdnokai šypteli, kad jau net nebesekanti, ar kas nors po tų pranešimų bent atvažiuoja situacijos patikrinti – tiesiog nusviro jau rankos tai daryti, nes vis išgirsdavo atsakymus, jog jokia tarša neužfiksuota.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./„Mamų unijos“ direktorė Justina Žukauskienė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./„Mamų unijos“ direktorė Justina Žukauskienė

O ir darbų turinti daug bei svarbesnių, sako žvilgsniu palydėdama ilgu namų koridoriumi einančią jauną moterį su mažu vaiku ant rankų.

„Ne kartą kvietėme ir prašėme, ir kalbėjome – juk čia yra rizikos grupėje esančios šeimos, bet niekas nereaguoja, jokios reakcijos. Aš jau neseku, mes iškviečiame ir tai yra jų darbas. Važiuodavo bent anksčiau, atsimenu, kad važiuodavo. Dabar pastaruoju metu aš tiesiog nebeseku, mes turime savo darbų.

Kai kažkas yra deginama, juntamas plastiko kvapas, užuodžiame. Nenorime apnuodyti vaikų... Ir mano darbuotojų sveikata svarbi“, – kalbėjo J.Žukauskienė.

Ne kartą kvietėme ir prašėme, ir kalbėjome – juk čia yra rizikos grupėje esančios šeimos, bet niekas nereaguoja, jokios reakcijos.

Kadangi 2017-aisiais ekologinė nelaimė įvyko visiškai šalia „Mamų unijos“ teritorijos, dauba buvusi užkasta, J.Žukauskienė neslepia nuogąstavimo, ar tie teršalai negalėję užteršti ir vandens. Teritorijoje yra keli gręžiniai, iš jų atiteka geriamas vanduo, taip pat užpildomas ir baseinas vaikams.

„Yra nerimo, kadangi yra mūsų gręžiniai, kad visa aplinka būtų saugi. Nežinau, kas po žeme vyksta. Nežinau, ar visas tas skystis buvo išvalytas, ar tiesiog užpiltas. Dėl to nuolatos darome patikrinimus. Dabar nuvežėme irgi tyrimams. Iki šios dienos problemų neturėjome, labai tuo džiaugiamės. Bet vėlgi – tai kainuoja, kiekvieną kartą vežti tyrimams tikrai kainuoja“, – kalbėjo direktorė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šuliniai Vanaginės kaime
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Nuotekų šuliniai Vanaginės kaime

Arba labai tikslūs duomenys, arba jokios informacijos

Aplinkos apsaugos departamento komunikacijos specialistams nepavyko išsiaiškinti, ar departamento specialistai vyko tikrinti šių „Mamų unijos“ skundų ir kokie tokių patikrinimų, jeigu jie buvo, rezultatai. Esą vasaros paskutinėmis dienomis daug aplinkosaugininkų tiek Vilniaus valdyboje, tiek Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje vis dar atostogavo.

Tad konkretus atsakymas galėtų būti surastas nebent labai tiksliai žinant, kada, kokiu metu ir iš kokio telefono buvo skambinta dėl galimos taršos. Vien adreso, kur įsikūrusių įmonių galima tarša skundžiamasi, ar teritorijos šeimininkės ŽŪB „Vanaginė“ pavadinimo tam neužteko. Kaip ir informacijos, kad apie galimą taršą informuojama iš „Mamų unijos“.

„Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams gavus skundus, į juos visus be išimties reaguoja.

Vien adreso, kur įsikūrusių įmonių galima tarša skundžiamasi, ar teritorijos šeimininkės ŽŪB „Vanaginė“ pavadinimo tam neužteko.

Aplinkosaugininkai, gavę skundų dėl „Vanaginės“ teritorijoje galimai deginamų atliekų, atlieka patikrinimus. Nustačius neteisėtus atliekų deginimo atvejus surašomi administracinio nusižengimo protokolai, skiriamos baudos ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.

Atkreipiame dėmesį, kad prasidėjus šildymo sezonui, kaminui dar nespėjus įkaisti, kūrenamos malkomis, anglimis ar kitomis leistinomis medžiagomis krosnys gali skleisti aitresnius kvapus ir pats dūmas gali būti tamsesnis.

Tačiau įtarus atliekų deginimo atvejį, prašome gyventojus skubiai kreiptis telefonu 112“, – toks atsakymas atkeliavo iš AAD.

Paprašius patikslinti, ar šiuo konkrečiu atveju bent vienas tyrimas atliktas, galbūt surašytas protokolas ar skirta bauda, ir priminus, kad iki šildymo sezono dar turime laiko, paaiškėjo, kad reikia itin tikslių duomenų – kitaip informacijos nebūsią.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų