„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2014 09 18

Penki dalykai, kuriuos daro tikras panevėžietis

Kiekvienos šalies, kiekvieno miesto žmonės turi sau būdingą elgesį, charakterį, pomėgius ir vertybes. Koks yra šių laikų panevėžietis? Kuo jis skiriasi nuo kituose miestuose gyvenančių lietuvių? Kodėl gyventi Panevėžyje – privalumas ir kodėl – trūkumas?
Panevėžio miesto šventė
Panevėžio miesto šventė / Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

1. Tikras panevėžietis degalų niekada nepirks ne savo mieste.

Degalų kaina Aukštaitijos sostinėje jau seniai nieko nebestebina, mat čia jau tapo įprasta matyti kur kas mažesnes degalų kainas nei kituose miestuose. Tikras panevėžietis niekada nesipils pilno degalų bako svetur, jei turės galimybę tą padaryti savo mieste.

Rugsėjo 15-ąją, pirmadienį, vienoje iš miesto degalinių benzinas kainavo 4 litus 30 centų, o dyzelinas dar 10 centų pigiau. Pateiktos kainos – be nuolaidų, tad pigūs degalai Panevėžyje yra puikus įrodymas, kad šiame mieste gyventi gera.

Dabartines kainas panevėžiečiai vertina skeptiškai ir sako, kad šiuo metu degalai yra pabrangę, mat vos prieš mėnesį litrą benzino kitoje miesto degalinėje buvo galima įsigyti sumokėjus vos 4 litus 2 centus už litrą. Mokant grynaisiais taikoma dar 14 centų nuolaida. 3 litai 88 centai už litrą benzino. Kur tai matyta? Tik Panevėžyje.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Degalų kaina Panevėžyje
Tomo Markelevičiaus nuotr./Degalų kaina Panevėžyje

2. Tik panevėžietis į automobilių turgų vaikšto nuolat ir be jokio tikslo.

Jau nuo penktadienio Pramonės gatvės gale automobilį pasistatyti tampa tikru iššūkiu, mat tuomet prasideda turgaus dienos. Automobilių turguje prekiaujama ne tik transporto priemonėmis, bet ir buities įranga, drabužiais, atsarginėmis automobilių dalimis, žemės ūkio gėrybėmis ir gyvūnais. O kur dar čeburekai ir kebabai?

Atvykti į turgų nusipirkti reikiamą daiktą – įprasta procedūra, tačiau turgaus dienos panevėžiečiams jau yra tapę kažkuo daugiau. Dažnas miestelėnas čia ateina visai be tikslo, tiesiog pasivaikščioti, pasižmonėti, pasišnekučiuoti su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis. Kažką pirkti juk visai nebūtina. Užtenka gerai praleisti laiką.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Panevėžio automobilių turgus
Tomo Markelevičiaus nuotr./Panevėžio automobilių turgus

3. Tikram panevėžiečiui „Babilonas“ yra vieta, kur galima pasivaikščioti ir pagliaudyti saulėgrąžų.

Dar viena vieta Panevėžyje, kur žmonės taip pat ne visada atvažiuoja su tikslu – prekybos ir pramogų centras „Babilonas“. „Babilonas“ Panevėžyje tarsi „Akropolis“ Vilniuje. Žinoma, mažesnis, tačiau ir čia galima tuščiai sukti ratus. Dieną šurmuliuojantis prekybos centras vakarop apmiršta, tačiau naktį ši vieta panevėžiečių taip pat mylima.

Sutemus automobilių stovėjimo aikšteles okupuoja jaunoji miestelėnų karta. Automobiliais susirinkusios kompanijos kuo puikiausiai telpa erdviose aikštelėse. Ir nors kitą rytą po tokių saulėgrąžų gliaudytojų pasisėdėjimų tenka iš peties šluotomis darbuotis šlavėjams, jaunimo iš čia niekas nevaiko.

Taigi „Babilonas“ ir jo aikštelės – ta vieta, kur žmones sutiksi ir dieną, ir naktį. Nuo pensininkų iki jaunimo. Veiksmas čia vyksta visą parą.

Tomo Markelevičiaus nuotr./„Babilonas“
Tomo Markelevičiaus nuotr./„Babilonas“

4. Tikras panevėžietis niekada nesivilks kostiumo, jei tik turi sportinę aprangą.

Jei Vilniaus centre pasirodytumėte apsirengęs sportine apranga, kurios šonuose puikuojasi trys juostelės, liktumėte nesuprastas. Panevėžyje tokia apranga – pakankamai normalus ir suprantamas dalykas. Šalies sostinėje dėmesį atkreiptų treningai, o Aukštaitijos sostinėje priešingai – savitas stilius.

Ir nors vienas Panevėžio fotografas socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė grupę „Bacause it`s Panevėžys, dude“ ir joje deda tikrai stilingų žmonių nuotraukas, užtenka vakarop pereiti per Laisvės aikštę ir įsitikinsite – trys juostelės Panevėžyje iš mados vis tiek neišeina.

Žinoma, į naktinį klubą su sportine apranga neįleis net Panevėžyje, tačiau eidamas gatve iš minios tikrai neišsiskirsite.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Sportinė apranga
Tomo Markelevičiaus nuotr./Sportinė apranga

5. Tikras panevėžietis komunikacijai naudoja daug mažiau garsų nei kiti Lietuvoje.

Jei gatvėje jus užkalbins panevėžietis ir vienu unikaliu žodžiu paklaus „TrRkyt?“, supraskite, kad jis klausia, ar jūs galite jam duoti cigaretę? Jei panevėžiečiui primygtinai reikės kažkam paskambinti iš jūsų telefono, galite sulaukti net ne klausimo, o prašymo „DuoPasukt“. Žinoma, tokius klausimus geriau išgirsti dieną, nei kažkur tamsiame skersgatvyje Žemaičių, Staniūnų, Tulpių ar Molainių rajonuose.

Dar vienas unikalus žodžių junginys, kurį galima dažnai išgirsti, tai panevėžiečio klausimas kitam panevėžiečiui, ar šis nori pavalgyti sriubos. Sportinę aprangą dėvintis jaunuolis savo draugo paklausė – „ŠauSriubos“.

Taigi Panevėžyje sriubą galima ne valgyti, o jos įšauti.

Lietuvoje nėra kito tokio miesto, kuriame žodis „narvelis“ turėtų dvi reikšmes. Panevėžyje narvelis reiškia ne tik narvą, kuriame gyvena paukštis ar naminis gyvūnas. Aukštaitijos sostinėje narveliais vadinamos daugiabučių laiptinės. Beje, mieste sklando ir šio termino atsiradimo versija. Kodėl laiptines Panevėžyje vadina narveliais? Todėl, kad tik išeini prie „narvelio“ ir iš karto „sulesa“.

Tomo Markelevičiaus nuotr./„Narveliai“
Tomo Markelevičiaus nuotr./„Narveliai“

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs