„Per mėnesį lėšas Lietuvos kariuomenei yra skyrę penki asmenys, kurių bendra skirta suma sudaro 4300 litų. Tai šešis kartus didesnė suma lyginant su pastaraisiais metais. Juridiniai asmenys paramos dar nėra skyrę“, – rašoma pranešime,
Prie krašto saugumo stiprinimo finansiškai gali prisidėti fiziniai ir juridiniai asmenys, skirdami tikslinę paramą Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos ministerijai ar kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms.
Kaip skelbė BNS, Lietuvos gyventojai pastaruoju metu aktyviau domisi galimybe krašto apsaugai skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Lietuvos biudžete krašto apsaugos gynybai šiemet numatyta skirti 981 mln. litų. Dėl Rusijos agresijos kai kurie politikai siūlo didinti gynybos biudžetą.
KAM siūlo paramą skirti tiesiai ministerijai, Lietuvos karo akademijai ar Lietuvos kariuomenei. Pastaraisiais metais gyventojai nebuvo aktyvūs remdami kariuomenę ir sumos siekdavo vos per tūkstantį litų ar dar mažiau.
Lietuvos biudžete krašto apsaugos gynybai šiemet numatyta skirti 981 mln. litų. Dėl Rusijos agresijos kai kurie politikai siūlo didinti gynybos biudžetą.
Seimas neseniai po pateikimo pritarė pataisoms, kurios leistų Lietuvos gyventojams bei įmonėms aukoti kariuomenei. Toliau projektus nagrinės Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Audito komitetai, svarstymas plenariniame posėdyje planuojamas birželį.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad Krašto apsaugos sistemos institucijos galėtų būti finansuojamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš „Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų teikiamos paramos“.
