Tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio – Kauno senamiestyje ir Laisvės alėjoje atgims XIX a. atmosfera: Santakos parke įsikurs prancūzų ir rusų armijų stovykla, pagrindinėmis gatvėmis žygiuos to laikmečio uniformomis vilkintys kariai, kurie pontoniniu keltu kelsis į Nemuno salą, kur įvyks mūšis.
Birželio 22-24 dienomis Kaune apsilankys per 800 karo istorijos mėgėjų ir rekonstruktorių iš Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Čekijos, Lietuvos. Planuojama, kad mūšio saloje rekonstrukcijoje dalyvaus 42 žirgai, bus panaudoti 25 pabūklai, o Santakoje bus pastatyta iki 400 palapinių. Per tris dienas iš artilerijos patrankų bus iššaudyta apie 200 kg juodojo parako.
„1812 m. imperatoriaus Napoleono I kariuomenei įžengus į Lietuvą, prasidėjo laikotarpis, kuris lietuvių istoriografijoje vadinamas prancūzmečiu. Šis laikotarpis dažnai prisimenamas dėl dviejų žymesnių krašto politinio-visuomeninio gyvenimo permainų: Rusijos imperijos viešpatavimo pabaigos bei tuo metu atsiradusių vilčių atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybingumą.
1812 m. liepos 1-11 dienomis prancūzai Vilniuje suformavo valdžios sistemą, kurios pagrindą sudarė Lietuvos Laikinoji Vyriausybė (LLV), susidedanti iš 7 komitetų. LLV pirmininku buvo paskirtas buvęs LDK rūmų maršalka Stanislovas Soltanas. Imperatoriaus įsakymu per trumpą laiką suformuota Lietuvos kariuomenė.
1812 m. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sudarymas ir trumpa jos septyniolikos savaičių veikla liudija, kad Lietuva niekada nebuvo susitaikiusi su savo agresyvių kaimynų reakcinga politika bei valstybingumo netekimu“, – šį pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Arvydas Pociūnas.
Programa
Penktadienis, birželio 22 diena
Senamiestyje vyks pažintinės-pramoginės ekskursijos, Napoleono orientacinis žygis aplankant 12 pažymėtų objektų, kursis karo istorijos rekonstruktorių stovyklavietė, veiks vaikų žaidimo aikštelė, bus galima nusifotografuoti prie Triumfo arkos bei Napoleono muliažų, pažaisti 19 amžiaus žaidimus, sudalyvauti Napoleono smėlio kalno supylime.
Laisvės alėjoje vyks tautodailės mugė, įvairių mėgėjiškų meno kolektyvų bei atlikėjų pasirodymai, galima bus pažaisti Didžiaisiais lauko šachmatais, veiks kreivų veidrodžių alėja, PC „Mega“ bus siekiama Napoleono kepurės lankstymo rekordo, važinėjama karietomis.
Šeštadienis, birželio 23 diena
Veiksmas prasidės Senamiestyje rytine kareivių mankšta, vėliau pėstininkai ir kavaleristai išžygiuos į miesto gatves – po vidurdienio, 14 val., Rotušėje vyks iškilmingas paradas.
Pagrindinis veiksmas šią dieną vyks Nemuno saloje. 15.40 val. prasidės Napoleono I armijos persikėlimo per Nemuną specialiai paruoštu pontoniniu keltu kampanija. 17.45 val. – prancūzų ir rusų kariuomenės susikaus „Deltuvos“ mūšio inscenizacijoje. Visą mūšį komentuos du kompetentingi istorikai, todėl atėję pasižiūrėti mūšio, lengvai supras kas konkrečiu momentu vyksta.
O vakare prasidės Joninių šventimas su tradiciniais laužais, papročiais, šokiais bei dainomis, po kurių seks įvairių populiarių Lietuvos atlikėjų pasirodymai bei ugnies ir pirotechnikos šou. Tęsis visi renginiai Senamiestyje ir Laisvės alėjoje .
Sekmadienis, birželio 24 diena
Diena po mūšio Santakoje įsikūrusioje stovykloje prasidės 9 val. rytine mankšta pagal XIX a. pradžios tradicijas. 10.30 val. kariai žygiuos į Kauno Arkikatedrą Baziliką, kurioje vyks šv. mišios. Po pietų, 15 val., iškilmingai išlydėsime svečius.
Senamiestyje tęsis pažintinės-pramoginės ekskursijos, Napoleono orientacinis žygis aplankant 12 pažymėtų objektų, bus galima aplankyti karo istorijos rekonstruktorių stovyklavietę, nusifotografuoti prie Triumfo arkos bei Napoleono muliažų.
Pliaže veiks vaikų žaidimo aikštelė, kurioje bus galima pažaisti 19 amžiaus žaidimus, pamatyti Napoleono smėlio kalną, pajodinėti poniu ar papiešti. Amfiteatro zonoje vyks įvairių kolektyvų pasirodymai ir tautodailės mugė.
Laisvės alėjoje tęsis tautodailės mugė, įvairių mėgėjiškų meno kolektyvų bei atlikėjų pasirodymai, pasivažinėjimai karietomis.