Be to, Londone vykstančioje donorų asamblėjoje turėtų būti susitarta ir dėl papildomų 55 mln. eurų (189,9 mln. litų), kuriuos Komisija dar pernai siūlė sumokėti Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovei „Nukem“, – pinigai būtų skirti 124 mln. eurų pradinės vertės IAE kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo komplekso projektui (B1/2/3).
„Bus pristatyta projekto B1 pažanga, tikimės, kad bus aiškesnės finansavimo “atšaldymo„ datos – tiek šio, tiek kitų projektų, kurie finansuojami už donorų pinigus. Bus svarstomas ir 55 mln. eurų papildomo finansavimo projektui B1/2/3 klausimas“, – sakė energetikos ministro patarėja ir IAE valdybos pirmininkė Daiva Rimašauskaitė.
Anksčiau ji BNS sakė, kad Europos Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pripažino, kad Lietuva padarė didelę pažangą, spręsdama nesutarimus su pagrindine uždarymo projektų rangove – „Nukem“. Šios savaitės pradžioje buvo likę tik keli spręstini techniniai klausimai, todėl tikimasi, kad bus priimti palankūs Lietuvai sprendimai.
Šią savaitę energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius susitiko su Europos Komisijos bei su „Nukem“ akcininkės – Rusijos atominės energetikos „Rosatom“ atstovais.
„Nukem“ ir Lietuvai kelerius metus nepavyksta susitarti dėl Vokietijos bendrovės GNS gaminamų panaudoto kuro konteinerių kokybės, todėl pernai gruodį donorai įšaldė paramą laikinajai panaudoto branduolinio kuro saugyklai ir nurodė iki šių metų kovo pabaigos susitarti su „Nukem“/GNS konsorciumu dėl konteinerių kokybės.
Be to, pernai EK siūlė pervesti 55 mln. eurų „Nukem“, nelaukiant, kol ji ir IAE pasirašys atnaujintą sutartį, tačiau Lietuva nesutiko ir ragino palaukti, kol „Nukem“ įvykdys visas sąlygas – pateiks vėluojančių darbų įgyvendinimo programą ir banko garantiją.
