2021 05 28 /10:56

Baltarusijoje nutupdyto lėktuvo bylos tyrėjų raportas: darbo ėmėsi ir FTB

Nutupdyto lėktuvo baudžiamoji byla: ką per darbo savaitę suspėjo atlikti Lietuvos prokurorai ir kriminalistai? Paaiškėjo, kad į tyrimą jau įsijungė tarptautinės pareigūnų pajėgos, taip pat ir Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinio tyrimo biuras (FTB). Atlikdami tyrimą dėl priverstinai nutupdyto lėktuvo, Lietuvos pareigūnai tikisi efektyvesnio bendradarbiavimo su skrydžių bendrove „Ryanair“, sako Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.

Gegužės 28 d. Generalinėje prokuratūroje (GP) vyko spaudos konferencija, kurios metu pateikta komentarų apie ikiteisminio tyrimo, susijusio su priverstiniu keleivinio lėktuvo nutupdymu Minske, aktualijas. Konferencijoje dalyvavo generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Rolandas Kiškis, anonsavo GP. Šią konferencija 15min portale galėjote stebėti tiesiogiai.

Orlaivis registruotas Lenkijoje, tad bylą iškėlė ir Lenkijos pareigūnai.

„Stadija tokia, kad fiksuojami tyrimo duomenys. Tyrimas vyksta intensyviai. Lenkijoje taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi orlaivis yra registruotas Lenkijoje, galioja Lenkijos jurisdikcija. Su Lenkija sudarėme jungtinę darbo grupę“, – papasakojo G.Ivanauskas.

Orlaivio pilotai jau apklausti, parodymus davė ir dauguma (per 90 proc.) lėktuvo keleivių.

Kodėl įsitraukė ir JAV tyrėjai?

Tuo metu R.Kiškis pridūrė, kad į tyrimą jau įsijungė ir JAV (Federalinio tyrimo biuro) bei Airijos pareigūnai. Jo žodžiais tariant, darbas vyksta visas dienas ir visą parą, neskaičiuojant darbo valandų.

„Šalia Lenkijos Respublikos pradėto ikiteisminio tyrimo turime informaciją iš kolegų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kad savo tyrimą pradėjo Federalinis tyrimų biuras. Taip pat turime intensyvų bendradarbiavimą kartu su kolegomis iš Airijos, su kolegomis iš Graikijos – tai vyksta kasdien, 24/7“, – žurnalistams penktadienį sakė R.Kiškis.

Pasak R.Kiškio, FTB tyrimą greičiausiai pradėjo turėdama informacijos, kad tarp keleivių buvo ir jos šalies piliečių.

„Natūralu, kadangi jeigu galimai turima informacijos, kad tarp keleivių buvo jų šalies piliečių, šalis pati sprendžia, pradėti ar nepradėti teisėsauginį tyrimą“, – sakė jis.

Kokia įvykių chronologija?

Kriminalinės policijos vadovas taip pat patvirtino, kad Vilniaus oro uostas gavo tariamą grasintojų laišką, jog lėktuve padėtas sprogmuo – ši informacija, kaip skelbta, nepasitvirtino.

„Laišką gavo, kokiu metu – neatsakinėsime, informaciją tikriname ir vertiname“, – tvirtino R.Kiškis.

Paprašytas patvirtinti arba paneigti informaciją, kad lėktuvą apie neva galimą sprogmenį Baltarusijos dispečeriai įspėjo ir lėktuvą į Minsko oro uostą nukreipė anksčiau nei gavo laišką su grasinimais, Kriminalinės policijos vadovas teigė to negalintis padaryti, kadangi teisėsauga „gali pateikti tik oficialiai patvirtintą informaciją“.

Susiję su nusikaltimais žmogiškumui

G.Ivanauskas sakė, kad kol kas per anksti kalbėti, kokios nusikalstamos veikos bus kvalifikuojamos tyrime.

„Jei pastebėjote, bent jau vienas iš kvalifikuojamų nusikaltimų dabar papuola tarp nusikaltimų žmoniškumui. Ar būtent tokia kvalifikacija ir liks šio įvykio vertinimui, dar per anksti kalbėti. Ta informacija, kuri sklando viešumoje – mums dar reikia ją patvirtinti procesiniais veiksmais ir duomenimis. Norint garantuoti, kad jei vyksta kažkokie veiksmai su tais asmenimis, kurie buvo išlaipinti Minske, juos turime patvirtinti dar pirminiais veiksmais“, – sakė Generalinės prokurorės pavaduotojas.

R.Kiškis sakė, kad ketvirtadienį sulaukta ir Baltarusijos atsakymo per Interpolo kanalą.

Ketvirtadienį per Interpolo kanalą sulaukta ir Baltarusijos atsakymo dėl šio įvykio. Turinys labai trumpas.

„Turinys labai trumpas, kad Minske nusileido lėktuvas, kad buvo lėktuve išlaipinti ir liko Minske penki keleiviai, tarp jų – ir Ramanas Pratasevičius, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kuris buvo sulaikytas pagal Baltarusijos teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą“, – tvirtino R.Kiškis.

Ir prokurorės pavaduotojas, ir R.Kiškis patvirtino, kad artimiausiomis dienomis ketinama išsiųsti Baltarusijai teisinės pagalbos prašymą.

„Dauguma liudytojų apklausta, reikia visus duomenis subendrinti, sulyginti, įsivertinti ir tik tada galėsime pateikti atsakymą“, – sakė R.Kiškis.

G.Ivanauskas teigė, kad vertinami tiek liudytojų parodymai, tiek skrydžio duomenys, lėktuve esantys ir kitų šalių pateikiami duomenys, kuriuos reikia apibendrinti.

Pasak R.Kiškio, taip pat tikrinama informacija, kad operacijoje dalyvavo Baltarusijos specialiosios tarnybos. Anot jo, Lietuvos teisėsauga kreipėsi į „visas (valstybes – BNS), iš kurių, mūsų manymu, turėtumėme gauti atsakymus“.

Įtariamųjų kol kas nėra

Prokuratūros ir kriminalinės policijos vadovai kol kas neįvardija, ar dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo įžvelgia nusikalstamos veikos požymių.

„Tai yra nestandartinis incidentas, tai tikrai yra įvykis įvertintas per tarptautinę teisę, o galutinį įvertinimą dar teiksime vėliau – per anksti apie tai kalbėti, nes politinis vertinimas ir teisėsauginis, tarptautinės teisės vertinimai yra skirtingi dalykai. Tad gal neskubėkime siedami šiuos dalykus tarpusavyje“, – teigė G.Ivanauskas.

Savo ruožtu R.Kiškis patvirtino, kad įtariamųjų tyrime taip pat kol kas nėra.

„Įtarimai nėra pareikšti niekam, taip pat niekas nėra apklaustas specialiojo liudytojo statusu“, – sakė R.Kiškis.

Orlaivį apžiūrinėja pakartotinai

Teigiama, kad šiuo metu užgrobtas buvęs „Ryanair“ orlaivis dar yra Vilniaus oro uoste tyrėjų žinioje, tikima, kad pakartotinės papildomos jo apžiūros gali suteikti bylai reikšmingų duomenų. Tuo pačiu žadama, kad jau netrukus lėktuvu galės vėl disponuoti jį valdanti aviakompanija.

„Reikia visus duomenis sulyginti, įvertinti, tuomet mes turėsime galutinį atsakymą. O po to informuosime ir visuomenę“, – kalbėdamas apie tyrimo perspektyvą, penktadienį žadėjo LKPB vadovas.

Jo žodžiais tariant, tyrimas ir su juo susiję duomenys yra jautrūs, todėl itin greitų rezultatų tikėtis negalima. G.Ivanauskas antrino, kad incidentas neeilinis, jis bus vertinamas ir tarptautiniu lygmeniu.

Lietuvos pareigūnai jau anksčiau yra įspėję, kad atsižvelgiant į situacijos išskirtinumą bei pradėto tyrimo sudėtingumą, jis tikriausiai tęsis ne mėnesius, o metus ar net kelis.

iš „Ryanair“ laukiama atsakymų

„Bendradarbiavimas vyksta, bet jei taip tiesiai šviesiai, kartu su prokuratūra galvojame, kad jis galėtų vykti greičiau ir efektyviau“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė jis.

„Mes norėtume efektyvesnio bendradarbiavimo su kolegomis iš „Ryanair“, – pabrėžė R. Kiškis.

Suprasti akimirksniu

  • Šiuo lėktuvu skrido žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
  • Iš viso Minske iš lėktuvo išlipo ar buvo išlaipinti penki keleiviai.

Vėliau paklaustas, koks buvo bendrovės vaidmuo, sprendžiant, ar lėktuvui apsisukti ir leistis Minske, Kriminalinės policijos biuro viršininkas teigė, kad iš „Ryanair“ laukiama atsakymų, tačiau tai „neįvyks greitai“.

„Laukiame iš „Ryanair“ oficialių patvirtinimų ir atsakymų, jie taip pat atlieka savo vidinį tyrimą (...) tai neįvyks greitai. Dalykas jautrus, todėl mes norime turėti šimtaprocentinį atsakymą, kaip viskas buvo“, – kalbėjo pareigūnas.

Tikslas buvo ne menami sprogmenys

Kaip žinoma, prisidengdama neva gautais teroristinės organizacijos grasinimais susprogdinti orlaivį, Baltarusija sekmadienį savo šalies oro erdvėje perėmė ir priverstinai nutupdė keleivinį „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, o vietoje sprogmenų paieškos operacijos įvykdė neteisėtą kelių asmenų suėmimą.

Šio incidento oro erdvėje ir vėliau Minsko oro uoste padariniai tapo iššūkiu iš esmės viso pasaulio bendruomenei.

Lietuvos Respublikos prokuratūroje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų, dėl priverstinio dingimo ir dėl orlaivio užgrobimo.

Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl priverstinio dingimo numato, kad asmuo ar asmenų grupė, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, kurie sulaikė, pagrobė žmogų ar kitaip atėmė jo laisvę, kai atsisakoma pripažinti tokį veiksmą ar slepiamas dingusiojo likimas bei vieta, gali būti baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki 15 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis