„Norėčiau pasiskųsti bendrove, kuri Kaune nešioja pensijas. Ką daryti, jei atnešus pensiją, nerandi pensininko namuose? Naujoji išnešiotoja sugebėjo mano močiutės pensiją palikti svetimam kaimynų kieme sutiktam žmogui. Šis pinigus paėmė, pasirašė.
Naujoji išnešiotoja sugebėjo mano močiutės pensiją palikti svetimam kaimynų kieme sutiktam žmogui.
Galioja juk ir asmens duomenų apsauga. Nei pranešė, kad paliks kitam asmeniui, nieko. Prisiskambinti tai įmonei neįmanoma. Nei atsiliepia, nei atsiprašo“, – pykti 15min liejo vienos kaunietės pensininkės anūkė.
Močiutei skirti pinigai buvo atiduoti, anot jos, pas kaimyną kartą per savaitę atvykstančiai jį prižiūrėti moteriai.
„Gerai, kad viskas gerai baigėsi. Kad moteris atnešė pinigus. Kitu atveju galų nerastume, parašas juk ne močiutės. Galėjome sakyt, kad pensijos negavome, išmokėkite kitą“, – stebėjosi moteris, pasidžiaugusi, kad galiausiai nesusipratimas buvo išspręstas.
Skambučių lavina
Šiomis dienomis susisiekti su „Bastaro“, įmonės, iki šiol ne vienerius metus paslaugą teikusios Klaipėdoje, Alytuje, vadovu Pauliumi Rakausku išties yra sudėtinga. Jį nuolat skambučiais atakuoja nepatenkinti ar įvairiausių klausimų turintys pensijų gavėjai.
„Kol su vienu pasikalbu, turiu kokius 4-5 praleistus skambučius“, – 15min prisipažino P.Rakauskas.
Minima situacija Kaune jam nėra žinoma, todėl suteikti komentaro jis teigė negalintis.
„Per kelias dienas patikrinsime gautą informaciją ir tuomet galėsime ją pakomentuoti“, – žadėjo įmonės, išnešiojančios pensijas Kaune, vadovas.
Į situaciją taip pat sureagavo ir „Sodra“, dėl incidento pateikusi užklausą „Bastarui“. Tikimasi paaiškinimo sulaukti artimiausiomis dienomis.
„Pensija turėtų būti įteikta pensijos gavėjui arba asmeniui, kuris turi įgaliojimą pensiją paimti už įgaliotąjį asmenį. Pensijos nešėjas turi paprašyti asmens dokumento, patvirtinančio, kad pensija išmokama tam asmeniui, kuriam priklauso.
Žinome, kad pasitaiko atvejų, kai dėl pensijos gavėjo patogumo pensijos iki šiol buvo išmokamos ne gavėjui ir kaip tik naujų pensijas pristatančių bendrovių darbuotojai mus informuoja, jog dalies pensijų negalėjo išmokėti, nes jos atsiimti laukė ne pensijos gavėjas, o jo giminaitis ar kaimynas, nes iki šiol esą taip buvo susitarta su ankstesniu pensija pristatančiu asmeniu“, – teigė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.
Pasak jo, jeigu pensiją pristatantis darbuotojas neranda pensijos gavėjo, jis palieka pranešimą ir pensiją atneša antrą kartą. Paliekami ir kontaktai pasiteirauti.
„Kiekvieno pensininko kontaktinių duomenų „Sodra“ neturi ir jų nerenka dėl asmens duomenų apsaugos, jeigu pensijos gavėjas pats tokios informacijos nenurodo“, – paaiškino pašnekovas.
Chaosas ir kitur
Pensija Kauno miesto savivaldybėje į namus pristatoma 14,2 tūkst. gyventojų. Sausio 16 d. duomenimis, pristatyta daugiau kaip 50 proc. pensijų. Visos pensijos į namus turi būti pristatytos iki mėnesio 26 dienos.
Sausį pensijas nešioti stengiamasi ir šeštadieniais. Tikimąsi, kad nesklandumai – laikini, ir baigsis jie pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. „Bastaras“ pensijas Kaune išnešioti į namus turėtų artimiausius trejus metus.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, šiuo metu apie 200 tūkst. pensininkų vis dar gauna pensiją į namus. Šiuo metu, ministerijos tvirtinimu, yra išnešiota 60 proc. visų pensijų. Vis tik likusiems gali dar palaukti – žadama, kad pensijos bus išmokėtos iki 26 dienos, kaip numato įstatymas.
Laikinasis „Sodros“ vadovas Ježy Miskis ketvirtadienį kalbėjo, kad šiuo metu didžiausios problemos yra Vilniuje ir Kaune.
„Pagrindinė priežastis yra tokia, kad maždaug pusė pensijos gavėjų buvo pratę pensijas gauti per pirmas tris dienas. Taip buvo, nes Lietuvos paštas, kuris anksčiau nešiojo pensijas, turėjo savo pajėgumus. Jie turėjo grafikus, jie nesikeitė metai iš metų. Rangovai turi iššūkius, tai yra nauji žmonės, pensininkų nepažįsta, adresai yra netikslūs kartais. Prašome kantrybės, pensijos tikrai bus išmokėtos“, – tikino jis.
Pasak jo, kartais pasitaiko taip, kad pensijų nebesulaukę senjorai lekia jų prašyti į teritorinius „Sodros“ skyrius, tuo metu ateina paštininkas su pensija ir neberanda žmogaus.
„Norime paprašyti kantrybės, laukti pensijų namuose“, – sakė laikinasis „Sodros“ vadovas Ježy Miskis. Jis taip pat aiškino, kad naujų bendrovių darbuotojai susiduria su iššūkiais, kuriuos Lietuvos paštas jau buvo išsprendęs, tarkime, neranda adreso, nežino laiptinės ar vartelių kodo ir pan. Kai kurie pensininkai gyvena ne savo registracijos adresu, ir tai taip pat apsunkina pensijų išnešiojimą.
Praėjusių metų rugsėjį skelbtame analogiškame viešųjų pirkimų konkurse Lietuvos paštas pateikė geriausią pasiūlymą tik 13 vietovių – kitose 34-iose geriausius pasiūlymus pateikė komercinės bendrovės. „Bastaras“ pensijas taip pat išnešios ir Vilniaus miesto bei rajono, Palangos miesto, Kretingos, Šilutės, Vilkaviškio, Jurbarko rajonų, Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių gyvenamosiose vietovėse.
Papildyta sausio 18 d. Ištyrusi šį įvykį „Bastaro“ įmonė informavo, kad visa ši istorija – melas.
„Patikrinus paaiškėjo, kad jums pateikta informacija nėra teisinga. Manau, kad tai eilinis bandymas apšmeižti mūsų įmonę, pasinaudojant žiniasklaidą. Daugiau apie konkrečią situaciją komentarų neturiu“, – penktadienį 15min informavo „Bastaro“ vadovas P.Rakauskas.
Tą patį patvirtino ir „Sodros“ atstovas: „Kaip paaiškėjo, pensija Kaune buvo įteikta pensijos gavėjai, o ne svetimam asmeniui“.
