„Mes aptarėme darbo eigą, nusimatėme darbo grafikus ir aptarėme pagrindinius principus, kaip mes toje darbo grupėje dirbsime. Be to, buvo pateikta informacija, kokia yra šiai dienai „Sodros“ būklė, tiesiog visa ta pamatinė informacija, kurios reikės, sprendžiant šį labai svarbų klausimą“, – trečiadienį po pirmojo darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė Algimanta Pabedinskienė.
Ministrės teigimu, apie pensijų kompensavimo variantus trečiadienį taip pat nebuvo kalbėta.
„Aš noriu pasakyti, kad mes kalbėjome apie principus, bet ne apie variantus. Mes pateikėme bendrą informaciją, bendrąsias tokias įžvalgas ir variantų jokių pasirinkimų tikrai šiandien nėra. Kada darbo grupė baigs jos paskutinį susitikimą, bus priimtas tas galutinis sprendimas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat nebuvo linkęs atskleisti daugiau detalių dėl pensijų kompensavimo.
Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat nebuvo linkęs atskleisti daugiau detalių dėl pensijų kompensavimo.
„Nenorėčiau eiti į jokias detales. Apskaičiavimų nėra, galutinių skaičių tikrai nėra ir negalėjo būti, kadangi pirmiausiai mes turėjome pasidėlioti principus“, – paklaustas, kiek gali „kainuoti“ pensijų kompensavimas, teigė R.Šadžius.
Anot jo, pensijų kompensavimo tvarka turėtų būti parengta iki kovo 1 dienos.
R.Šadžiaus gruodį tvirtino, kad pensijų kompensavimas priklausys nuo finansinės valstybės situacijos – ar biudžetai surinks viršplaninių pajamų. Anot jo, 2014 metų pradžioje dar nebus viršplaninių pajamų, tad ir kompensuoti pensijų nebus galima.
Premjeras Algirdas Butkevičius gruodžio pabaigoje teigė, kad dėl krizės sumažintos pensijos bus kompensuotos iki 2016 metų, o žmonėms priklausančią neišmokėtą pensijos dalį bus galima paveldėti. Pasak jo, pensijų kompensavimui šiemet gali būti panaudotos viršplaninės „Sodros“ biudžeto pajamos, tačiau, anot jo, reikia įvertinti ir tai, kad šis biudžetas išliks deficitinis, o sukaupta „Sodros“ skola yra apie 11 mlrd. litų.
Seimo pirmininkė Loreta Graužienė gruodį taip pat yra sakiusi, kad jeigu dalį „Sodros“ pasiskolintų lėšų pavyktų perskolinti pigiau, būtų galima sutaupyti 40-50 mln. litų ir juos skirti pensijų kompensavimui. Kiti pensijų kompensavimo šaltiniai, anot jos, yra viršplaninės biudžeto pajamos ir vidiniai rezervai, tačiau skolintis pensijų grąžinimui neketinama.
Skaičiuojama, kad per krizę sumažintai pensijų daliai kompensuoti reikėtų ne mažiau kaip 1-1,2 mlrd. litų.
Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009 metų gruodį dvejiems metams – 2010-2011-iesiems – „apkarpė“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų.
