„Parengtos pataisos įteisina smurtą prieš vaikus. Tai ypač nekonstruktyvus siūlymas, jis niekaip neatliepia ir nesprendžia vaiko teisių apsaugos reformos spragų – menko finansavimo ir paslaugų šeimai trūkumo. Toleruodami fizinį smurtą prieš vaikus nesukursime kokybiškų ir kiekvienai šeimai prieinamų paslaugų, kas ir yra šiuo metu vaiko teisių sistemą krečiančios krizės esmė“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.
Įregistruotos pataisos numato, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik sukeliamas žymus skausmas, o „proporcingas“ fizinis smurtas prieš vaikus nebebūtų laikomas smurtu.
Žmogaus teisių specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Seimui svarstyti pateiktas Įstatymo pataisas, ne tik būtų legalizuotas fizinis smurtas prieš vaikus, tačiau šalis atsidurtų ir keistoje teisinėje padėtyje – šiuo metu LR Baudžiamasis kodeksas numato bausmes tiek už žymų, tiek už nežymų suaugusio žmogaus sveikatos sutrikdymą, tačiau, priėmus siūlomas pataisas, prieš vaikus smurtauti būtų leidžiama.
„Toks nelygiavertis vaikų ir suaugusiųjų traktavimas apsaugos nuo smurto kontekste niekaip nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
Toks nelygiavertis vaikų ir suaugusiųjų traktavimas apsaugos nuo smurto kontekste niekaip nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
Kreipimąsi inicijavo VšĮ „Paramos vaikams centras“, Lietuvos žmogaus teisių centras, organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, jį pasirašė per šimtą organizacijų.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas pateikė 58 Seimo nariai, 9 iš jų atšaukė savo parašus, teigdami buvę suklaidinti pataisų rengėjų. Šiuo metu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia darbo grupė vaiko teisių apsaugos reformos poįstatyminių aktų patobulinimams parengti. Joje dalyvauja ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.