Valdančiosios koalicijos partnerių nuomonės visiškai skirtingos, didžioji dalis opozicinių frakcijų narių nusiteikę prieš vyriausybės siūlomą reformą, o kontroversiškiausia tai, kad skirtingos nuomonės ir pačių pertvarkas siūlančių „valstiečių“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nario Kęstučio Bacvinkos balsas nulėmė, kad Seimo Aplinkos apsaugos komitete penktadienį pačių „valstiečių“ siūlomas urėdijų reformos kelias būtų atmestas. Vėliau paaiškėjo, kad partijos ir frakcijos lyderiai jam buvo prisakę susilaikyti nuo balsavimo, nes šio interesai iki šiol gali „tūnoti miške“, mat į Seimą Kęstutis Bacvinka atėjo tiesiai iš miško, kur dirbo urėdijoje.
Tačiau K.Bacvinka nepakluso partijos lyderiams, nubalsavo už liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymą urėdijų sujungimo į vieną darinį galimybę numatyti tik nuo 2020-ųjų, jeigu išvis būtų toks poreikis, o iki to laiko urėdijas būtų galima tik stambinti iki numatytų teritorijų. Aplinkos apsaugos ministerijos projektą 42 urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę jau nuo kitų metų Aplinkos apsaugos komitetas palaidojo.
Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas pripažino gavęs antausį. O penktadienį tėvadienį pasiėmęs ir nuo pirmadienio atostogauti susiruošęs premjeras, regis, pasirinko ne patį geriausią laiką. S.Skvernelis pripažįsta, kad ne jis su vyriausybe valdo situaciją ir net ne „valstiečiai“.
„Tai tiesiog patvirtina banalią tiesą, kad šalyje dvi partijos yra stipriausios – medžiotojų ir urėdų“, – tvirtina premjeras.
Pasak, politologės Rimos Urbonaitės, tokia situacija veda į aklavietę, o ministrų kabineto veikla yra paralyžiuojama.
„Tokia vyriausybė, kuri faktiškai niekada nežino, ar turės palaikymą iš Seimo, gali egzistuoti, bet efektyviai dirbti ir nuosekliai vykdyti vyriausybės programą iš principo negali. Dėl to mes ir nekalbam vien apie tai, kad čia tiesiog eilinė situacija. Panašu, kad tai tikrai nėra eilinė situacija“, – sako R.Urbonaitė.
Nežinia, kas ir už kokį pasiūlytą variantą dabar balsuos pratęstoje Seimo sesijoje antradienį ir ketvirtadienį, bet valdančiųjų koalicijos partneriai kategoriškai pasakė, kad „valstiečių“ varianto nepalaikys – jie siūlo palikti 25 urėdijas. Seimo socialdemokratų frakcijos narė Irena Šiaulienė LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ sako, kad „nebūtina taip radikaliai“ vykdyti reformą. Jai pritaria ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis.
„Buldozeriu bandoma iš jėgos principo įrodyti, kad kokie mes kieti, kokie mes šaunūs. Antra, nenoras vesti į derybas arba neturėjimas politinio patyrimo šitą dalyką daryti ir trečia, „profesionalai“, kurie laiko save profesionalais. Jie neturi jokio suvokimo apie pačią valstybę, valstybės valdymą ir patį mechanizmą“, – įsitikinęs R.Žemaitaitis.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, dar praėjusią kadenciją registravęs siūlymą iš įstatymo išbraukti ankščiau socialdemokratų įtvirtintą 42 urėdijų skaičių ir taip įgalinti pačią vyriausybę prisiimti atsakomybę ir nuspręsti, kaip būtų valdomi valstybiniai miškai. Tačiau jis pats būtų prieš „valstiečių“ siūlomą modelį.
„Man atrodo, kad viena įmonė tai yra monopolija, kai iš karto šokama į kraštutinumą – į vieną įmonę“, – teigia E.Gentvilas.
O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis daugelį nustebino dar kitokiu – mainų – pasiūlymu. „Valstiečių“ projektas konservatorių palaikymo esą sulauktų, jei šie pritartų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui sugrąžinimui.
„Tikrai mūsų frakcijoje buvo žmonių, kurie nuosekliai kovojo už šios PVM lengvatos šildymui išsaugojimą. Svarstydamas pasiūliau, kad galbūt yra galimybė tiesiog paremti ir surasti pakankamai balsų iš opozicijos“, – aiškina G.Landsbergis.
Tačiau tokia konservatorių vadovo idėja pritarimo nesulaukė.
Jeigu būtų aiškiai pasakyta, kad reforma yra bloga, tai apie kokius dar mainus mes galim kalbėti, – komentuoja politologė.
„Man patinka jaunų žmonių gabumas – tik atėjo ir jau išmoko politinį turgų daryti, mainus. Nei į tvorą, nei į mietą“, – siūlymą kritikuoja E. Gentvilas.
R.Žemaitaitis apie G.Landsbergio siūlymą pasisako dar kritiškiau. „Aš tikiuosi, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba artimiausiu metu pradės ikiteisminį tyrimą dėl poveikio darymo ir prekyba įstatymais. Manau, kad šitoj vietoj neturėtų taip lengvai baigtis“, – sako politikas.
Pasak politologės R.Urbonaitės, reikia kelti klausimą, ar vyksta tik politiniai žaidimai. „Jeigu būtų aiškiai pasakyta, kad reforma yra bloga, tai apie kokius dar mainus mes galim kalbėti“, – komentuoja politologė.
Nuo balsavimų Seime kitą savaitę dėl reformos priklausys „valstiečių“, vyriausybės ir S.Skvernelio pozicijos bei svoris laukiančiose politinėse kovose. Todėl per atostogas ministrų kabineto vadovas, atrodo, turės apie ką pagalvoti.
