„Kariūnai buvo viena komanda, tačiau laikėsi reikalavimų, šiuo metu keliamų karantino metu. Varžyboms parengtos rungtys buvo karinės. Jas rengė ir joms vadovavo taip pat kariūnai“, – rašoma akademijos žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Pirmąją pratybų dieną Saulės mūšio kuopos skyriai – juos atstovaujantys pirmakursiai – turėjo atpažinti ginkluotę ir techniką, kirsti užminuotą vietovę, atlikti logines užduotis ir surinkti ginklą tamsoje.
Antrąją dieną lijo, tačiau tai esą nebuvo kliūtis – kariūnai įveikė kliūčių ruožą, traukė virvę. Tada buvo išrinktas ir apdovanotas geriausias skyrius.
„Kariūnai žada ir toliau aktyviai ilsėtis Karo akademijoje, nes taip gali sukurti gerą nuotaiką, o kartu išlaikyti ir gerą fizinį pasirengimą pratyboms“, – teigiama pranešime.
Lietuvoje paskelbus karantiną dėl COVID-19 plitimo, Karo akademijos G9 skyriaus viršininkas, kapitonas Donatas Suchockis anksčiau 15min pasakojo, kad karinio rengimo pratybos mokykloje vyksta „kiek įmanoma mažesnėms grupėms“.
„Šiuo metu, reaguojant į situaciją pasaulyje ir Lietuvoje imtasi griežtų priemonių suvaldyti galimas rizikas ir viruso plitimą LKA teritorijoje. Kariūnų, kareivių (šauktinių), užsienio šalių atstovų judėjimas į ir iš karinės teritorijos maksimaliai sumažintas. Tiesioginiai vadai taip pat gyvena kareivinių režimu.
Akademinės studijos pertvarkytos į nuotolinį mokymą ir paskaitos auditorijose nevyksta.
Karinio rengimo pratybos vykdomos organizuojant individualų karių rengimą (individualus fizinis pasirengimas, ginklo valdymo užsiėmimai ir pan.), dėstomos kiek įmanoma mažesnėms grupėms, didžioji dalis perkelta iki atskiro nurodymo.
Kareivinių režimu gyvenančių karių dienotvarkė, patalpos ir veikla sutvarkyta taip, kad maksimaliai vengti kontakto su kitais akademijos kariais ir darbuotojais. Gyvenimas, maitinimas ir visa veikla vyksta atskirai, judėjimas per atskiras laiptines, įrengtos dezinfekcinės priemonės. Rizikos vertinamos ir nuolat mažinamos“, – teigė jis.
Tiesa, nuo to laiko karantino režimo sąlygos Lietuvoje kiek sušvelnėjo.
