Įvairiapusė nauda
Kalbėti apie savanorystę ir kviesti jaunus žmonės prie jos prisijungti – labai svarbu, tikino vietinių savanorių programos koordinatorė ir projekto „Jaunimo savanoriška tarnyba“ mentorė A.Pakrijauskaitė. „Savanorystė atneša didelę naudą visuomenei. Būtent savanoriai skatina daryti gerus darbus, nebūti abejingiems visuomenėje egzistuojančioms problemoms, būti jautriais ir aktyviais visuomenės piliečiais. O valstybei savanorystė neša labai konkrečią naudą – didina bendrąjį vidaus produktą“, – dėstė mentorė.
Savanorystė gali tapti kultūros dalimi, kai visi piliečiai prisideda prie valstybės augimo, kartu sprendžia problemas, o ne tik laukia, kol kažkas jas išspręs.
Pašnekovės teigimu, savanorystės skatinimas yra svarbus siekiant ugdyti empatiškus žmones, besirūpinančius kitais žmonėmis, gyvūnais, gamtai. „Taip pat savanorystė gali tapti kultūros dalimi, kai visi piliečiai prisideda prie valstybės augimo, kartu sprendžia problemas, o ne tik laukia, kol kažkas jas išspręs“, – kalbėjo A.Pakrijauskaitė.
„Jaunimo savanoriškos tarnybos“ mentorė atkreipė dėmesį į tai, kad savanorystė itin vertinga pačiam savanoriaujančiam. „Ji atveria galimybes ne tik pažinti save, ugdyti įvairias kompetencijas, bet ir įsitraukti į organizaciją, tapti jos dalimi, prisidėti prie veiklos konkrečiais darbais. Savanoriui tai yra augimas, savęs realizavimas, atradimas naujų sričių, mokymąsis“, – savanorystės privalumus vardino A.Pakrijauskaitė.
Galimybė jaunimui
Vienas iš būtų pradėti savanorystę – 2013 m. spalį startavęs projektas „Jaunimo savanoriška tarnyba“. Šis projektas yra skirtas 16–29 metų nedirbantiems ir nesimokantiems jauniems žmonėms. Projekto tikslas sudaryti sąlygas jaunimui dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties. Savanoriai įgyja ne tik darbo rinkai reikalingų įgūdžių, bet ir pakelia savo motyvaciją. Jaunuoliai skatinami naudotis darbo rinkos politikos priemonėmis, o tai padeda jiems sėkmingiau įsitraukti į darbo rinką.
Jaunuoliai skatinami naudotis darbo rinkos politikos priemonėmis, o tai padeda jiems sėkmingiau įsitraukti į darbo rinką.
Apie projektą kalbėjusi jo koordinatorė Gintarė Sabaliauskaitė tikino, kad vienas iš uždavinių – savanoriams suteikti kuo geresnes sąlygas. „Siekiame užtikrinti, jog asmenys, atliekantys savanorišką veiklą, patirtų kuo mažiau rūpesčių: savanoriams yra kompensuojamos maitinimo, kelionių, apgyvendinimo, kanceliarinių ir specialiųjų prekių išlaidos, esant poreikiui apmokamas ir privalomasis sveikatos draudimas. Taigi „Jaunimo savanoriška tarnyba“ suteikia savanoriams galimybę neprarandant finansinių resursų išbandyti save skirtingose veiklose“, – kalbėjo pašnekovė.
Kalbant apie įvairių sričių patirtį vertėtų paminėti, kad savanorystės krypties pasirinkimas išties platus – jaunuoliai gali rinktis vieną iš beveik 300 savanorius priimančių organizacijų visoje Lietuvoje.
Net 570 savanorių
Dalyvaujantis projekte jaunuoliai pasirinktoje organizacijoje įsipareigoja savanoriauti ne mažiau kaip 20 val. per savaitę. Per kone dvejus projekto veiklos metus savanoriauti apsisprendė net 570 jaunų žmonių, iš kurių apie 130 asmenų vis dar tęsia savanorystę.
G. Sabaliauskaitė tikino, kad savanorystės nauda iš tiesų neabejotina – tai rodo ir skaičiai: „Apie 30 proc. projekto dalyvių savanorystės metu arba iš karto po jos įsidarbina. Keliasdešimt savanorių pradėjo dirbti organizacijose, kuriose ir savanoriavo. Šie rodikliai patvirtina, kad savanorystė yra veiksminga priemonė jauniems žmonėms įgyti darbui reikalingos patirties. Verta paminėti ir tai, kad apie 10 proc. dalyvavusių projekte asmenų nusprendžia grįžti į švietimo sistemą: nusprendžia mokytis profesinėse mokyklose, studijuoti kolegijose ar universitetuose, kartais – netgi įgyti antrą diplomą naujoje, savanorystės metu išbandytoje srityje.“
Tampa populiaresnė
„Jaunimo savanoriškos tarnybos“ koordinatorė džiaugėsi, kad požiūris į savanorystę Lietuvoje iš tiesų po truputį keičiasi. „Savanoryste ima domėtis vis įvairesnio amžiaus asmenys – nuo moksleivių iki brandaus amžiaus asmenų, kurie taip siekia įprasminti savo kasdienybę. Deja, į projektą „Jaunimo savanoriška tarnyba“ priimti galime tik nedirbančius ir nesimokančius asmenis nuo 16 iki 29 m. amžiaus, tačiau visiems kitiems besidomintiems turime pasiūlyti kitų savanoriškos veiklos galimybių“, – pasakojo G.Sabaliauskaitė.
Savanoryste ima domėtis vis įvairesnio amžiaus asmenys – nuo moksleivių iki brandaus amžiaus asmenų, kurie taip siekia įprasminti savo kasdienybę.
Pašnekovė pasidžiaugė ne tik aktyvesniu jaunimo susidomėjimu savanoryste, bet ir didėjančiu įvairių organizacijų noru priimti jaunus žmones ir dalintis su jais patirtimi. „Projektas iš tiesų pateisino lūkesčius. Smagiausia išgirsti sėkmės istorijas: vieniems savanoriams darbą pasiūlo tos organizacijos, kuriose šie savanoriavo, kitiems savanorystė padeda atrasti širdžiai mielą profesiją, netgi paskatina įgyti naują išsilavinimą ar persikvalifikuoti. Tretieji įgyja drąsos, ryžtasi naudotis jaunų žmonių mobilumo programomis, ima ieškoti savanorystės galimybių už Lietuvos ribų“, – džiaugėsi G.Sabaliauskaitė.
„Jaunimo savanoriškos tarnybos“ koordinatorė pridūrė, kad labai svarbu, kad projektą buvo įsitraukę tokie jaunuoliai, kuriems gyvenimas nepašykštėjo sunkumų, pavyzdžiui, turinčių negalią. „Smagu, kad jiems pavyko savanoriškoje veikloje atrasti gyvenimo prasmę. Šios istorijos įkvepia mus pačius nesustoti ir toliau viešinti savanorystę kaip priemonę keistis ir keisti“, – tikino G.Sabaliauskaitė.
