Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, šie siūlymai leistų trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros kūrimą.
„Pasikeitus geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą. (...) Ji negali būti vystoma greitai ir efektyviai, nes dabar galiojantys teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo, paskirties būdo nustatymo procedūros, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros užtrunka labai itin ilgai“, – Seime sakė ministras.
„Šie šeši įstatymo projektai leistų trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros plėtrai reikalingų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrų terminus“, – tvirtino jis.
Pasak A.Anušausko, šiuo atveju treji metai yra ilgas laikotarpis.
„Jeigu nekeitę įstatymų dabar pradėtume tvarkyti dokumentus, tik 2025 metais galėtume pradėti projektavimo darbus“, – tvirtino jis.
Ministras pabrėžė, kad išimtys būtų taikomos ne visai karinei infrastruktūrai, o tik tai, kuri būtų įrašyta į specialų Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
Pagal siūlomas pataisas, priimančios šalies karinei infrastruktūrai įrengti nebūtų taikomos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Krašto apsaugos ministerija (KAM) turėtų su Aplinkos ministerija suderinti šios infrastruktūros sąrašą.
KAM teigimu, dabar iki dvejų metų gali užtrukti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo procedūros. Naujo valstybinės žemės sklypo suformavimas ar pertvarkymas krašto apsaugos tikslams užtrunka iki aštuonių mėnesių, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros – iki trijų mėnesių, poveikio vertinimo procedūros – iki aštuonių mėnesių.
Taip pat siekiama įtvirtinti naują žemėtvarkos planavimo dokumento – žemės valdos projekto – rūšį: karinės infrastruktūros projektą. Jam galiotų supaprastintos sklypų formavimo, pertvarkymo procedūros ir kiti veiksmai.
Pakete yra ir Statybos įstatymo pataisos dėl lengvatų kariniams objektams, atliekant su statybos reikalavimais susijusias procedūras.
KAM pabrėžia, jog geopolitinė situacija verčia spartinti karinės infrastruktūros kūrimą, kad būtų galima Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų karių.
Lietuva siekia, kad į šalį atvyktų Vokietijos karinė brigada, kelerius metus Lietuvoje dislokuojamas NATO priešakinis batalionas.
„Sąjungininkų poreikių formavimas tiesiogiai susijęs su kintančia valstybės geopolitine padėtimi, poreikiu užtikrinti regiono saugumą, pavyzdžiui, šiuo metu poreikis tiesiogiai susijęs su dviem teritorijomis kariniams objektams (batalionams) įkurti Šilalės, Kelmės, Telšių rajonuose, Rietavo savivaldybėje, Kauno arba Kėdainių rajonuose arba Ukmergės rajone, taip pat teritorija su 100 m krantine Lietuvos kariuomenės poreikiams Šventosios jūrų uoste, kitomis teritorijomis“, – teigiama KAM aiškinamajame rašte.
Daugiau sąjungininkų Lietuvoje siekiama priimti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.
