Caro laikais pastatytas ir 115 metų veikęs kalėjimas – ilgiausiai be pertraukų dirbusi įstaiga Lietuvoje.
„Tai ypatinga diena, sostinės centre uždarome Lukiškių TI-K, – iškilmingoje uždarymo ceremonijoje kalbėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Šimtmetį veikusi įkalinimo įstaiga buvo tarsi Lietuvą užvaldžiusios šalies galios simbolis, pastatytas su siekiu įbauginti ir parodyti kitaip galvojusiems savo vietą. Kalėjimo tvirtove pavadintas pastatas čia iškilo tuo laiku, kai iš mūsų valstybės buvo likusios tik atskiros gubernijos carinės Rusijos sudėtyje.“
Ministras pasidžiaugė, kad metų pradžioje pradėtas 600 kalinių iškeldinimas praėjo sklandžiai, tą pavyko padaryti per pusmetį.
Beje, ministras užsiminė, kad po Lukiškių uždarymo gali keistis ir Kalėjimų departamento pavadinimas.
„Lukiškių kalėjimas buvo vienintelė tokio pavadinimo įstaiga. Nebelikus pavadinimuose žodžio „kalėjimas“, netenka prasmės ir Kalėjimų departamento pavadinimas. Galbūt tai galėtų būti Pataisos reikalų ar Pataisos įstaigų priežiūros departamentas“, – svarstė ministras.
PASIŽVALGYTI PO LUKIŠKIŲ TI-K IR PRISIMINTI JO ISTORIJĄ GALITE SPECIALIAME 15MIN PROJEKTE.
Prisiminė ir kalinių maištą, ir sėkmingą pabėgimą
Seimo narys ir istorikas Arvydas Anušauskas prisiminė, kad 1945 metais šiame kalėjime kalėjo beveik 9 tūkst. kalinių.
„Visi išsirengę, neįmanoma kvėpuoti, čia buvo lenkai, lietuviai, rusai, įvairiausių tautybių žmonės“, – pasakojo jis.
A.Anušauskas prisiminė, kaip 1946 m. vienas politinis kalinys sugebėjo pabėgti persirengęs sovietinės armijos kareivio uniforma.
Buvęs Lukiškių TI-K vadovas prisiminė 1988 metais įvykusį kalinių maištą. Pirmajame sektoriuje kalintys nuteistieji sugebėjo atimti ir prižiūrėtojų raktus ir atrakino visas kameras.
Anot jo, maištas truko kelias dienas, kol galiausiai pastatas buvo šturmuotas. Aukų tąkart išvengta.
Kritiką vadino smulkmenomis
15min jau rašė, kad daug kritikos skubotam Lukiškių TI-K uždarymui pažėrė prokurorai ir policija.
Policijos atstovai kalbėjo, kad būtent jiems teks didžiausias krūvis dėl suimtųjų ir nuteistųjų vežiojimo ir Pravieniškių ir Šiaulių ir pareigūnai nepasiruošę užtikrinti sklandaus jų konvojavimo į teismus.
„Lyginant su tuo siekiu ir tai, kas yra padaryta, tai labai nedidelė, nereikšminga smulkmena“, – pareiškė E.Jankevičius, pridūręs, kad policija su viskuo susitvarkys.
Kalbėdamas apie išaugusius teisėsaugos darbo kaštus, jis sakė, kad tai – kitų metų klausimas.
„Čia vidinės detalės, neturinčios nieko bendro su šituo ryžtingu ir didžiuliu siekiu, – į kritiką atkirto ministras. – Svarstysime, ar tai tikrai išaugino kaštus. Viena sistema sutaupo, kitoje šiek tiek išaugo kaštai. Atitinkamai žiūrėsime kitų metų biudžete, bet tai – kitų metų klausimas“, – sakė jis.
Savo sveikinimo kalboje ministras užsiminė, kad kai kam bet kuri uždarymo data būtų per ankstyva. Visgi žurnalistų paklaustas, ką turėjo omenyje, plačiau komentuoti atsisakė.
Vilniaus pataisos namams dabar vadovaujantis V.Davidenko užsiminė, kad šiuo metu Vilniaus pataisos namuose laikomi 26 iš Lukiškių perkelti suimtieji.
„Iki rugsėjo planuojame laikyti apie 100 asmenų, o iki naujų metų – 185 suimtuosius“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lukiškėse buvo laikoma 230-250 suimtųjų. Atkreipus dėmesį, kad planuojama įkurti mažiau vietų nei buvo Lukiškėse, jis atsakė: „Minusas turi būti. Nusikalstamumas turi mažėti.“
Kas bus – neaišku
Kas dabar bus daroma su 2 hektarų teritorija ir 6 į kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktais pastatais, neaišku. Ministras tikino, kad kol kas sunku atsakyti į šį klausimą.
„Man svarbiausia, kad čia būtų atvira, vieša erdvė. Kad žmonės čia galėtų patekti, nes čia yra visų žmonių turtas. Kad čia nebebūtų tvorų, spygliuotų vielų ir kad ši istorija, kas čia buvo, primintų žmonėms apie praeitį“, – sakė ministras.
Viena iš idėjų – įkurti teritorijoje muziejų. Taip pat svarstoma perduoti teritoriją Turto bankui, kuris galėtų parduoti pastatus aukcione.