Pasirodo, dar ir kaip įmanoma. Be to, net labai patogu. Ypač dabar, prasidėjus rudeniui, kai miestas tiesiog dūsta nuo ištisus kilometrus besitęsiančių automobilių spūsčių ir springsta nuo piktų vairuotojų emocijų, ištisas valandas praleidžiančių už vairo.
Darnų ir tvarų judėjimą propaguojančios, dažniau dviratį, paspirtuką, ar kitokias transporto priemones vietoje automobilio besirenkančios dvi vilniečių poros – Ineta ir Ąžuolas Žvaguliai bei Agnė ir Darius Juravičiai – rugsėjo pradžioje sutiko dalyvauti projekto „Būk modernus – keisk ratus“ eksperimente ir visą mėnesį stebėti savo judėjimo įpročius: ką būtų galima kasdienybėje pakeisti, kad judėjimas būtų dar tvaresnis. Abi šeimos pabandė per rugsėjį suskaičiuoti, kiek kartų naudojosi mašina, svarstė, ar tikrai jos reikėjo. Taip pat buvo suskaičiuoti ir numinti kilometrai dviračiu bei pėsčiomis įveikti atstumai.
Papildomas iššūkis sau
Kaip teigia Vilniaus užmiestyje su šeima gyvenanti Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, šiandien ypač svarbu gyventi ne tik sveikai, bet ir darniai. Didėjanti aplinkos tarša, klimato kaita jau turi tiesioginės įtakos žmonių gyvenimui ir ateityje toks poveikis, jei nieko nedarysime, tik didės.
„Didžioji mūsų visuomenės dalis yra pripratusi prie automobilių, per mažai juda alternatyviomis transporto priemonėmis, tad mudu su vyru ne tik svarstėme, kokį automobilį rinktis (pora jau daugiau nei pusmetį naudojasi elektromobiliu), bet vasaros pabaigoje dar ir išsikėlėme iššūkį – iki metų pabaigos kasdien nueiti ne mažiau kaip 10 tūkstančių žingsnių, taip pat kuo mažiau važinėti automobiliu po miestą, vietoje jo rinktis visuomeninį transportą, išsinuomoti paspirtuką ar dviratį“, – tvirtina Ineta.
Beje, moteris su vaikais jau spėjo išbandyti ir keliavimą traukiniu – iš Vilniaus vyko į Trakus ir atgal. „Tai buvo pirmoji kelionė traukiniu vaikams, todėl pabandėme paeksperimentuoti pasirinkdami trumpesnį atstumą. Vaikams taip patiko – jie būtų dar važiavę ir važiavę, tad prižadėjau traukiniu vežtis juos iki pajūrio. O ir man pačiai tokia kelionė labai patiko – juk jos metu galima visą laiką patogiai dirbti darbus ar tiesiog ilsėtis“, – šypsosi pašnekovė.
Kaip pasikeitė kasdienybė?
Prie projekto „Būk modernus – keisk ratus“ prisijungusi moters šeima suskaičiavo, kad per rugsėjo mėnesį automobiliu važiavo vos kelis kartus, o dviračiu ir paspirtuku buvo nuriedėta daugybė kilometrų. Anksčiau viskas būdavo atvirkščiai.
„Rugsėjį dažnai naudotis automobiliu man tiesiog nebuvo būtinybės, tad stengiausi kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis. Kiekvieną vakarą, jei tik būdavo galimybė, su vaikais eidavome į šalia esančius parkus, blogiausiu atveju – į kiemą ir judėdavome, judėdavome, judėdavome.
Man, dirbančiai sėdimą darbą prie kompiuterio toks pokytis buvo nepaprastai reikšmingas.
Valandą, dvi, o kartais net ir visas tris išbūdavome lauke. Man, dirbančiai sėdimą darbą prie kompiuterio toks pokytis buvo nepaprastai reikšmingas. Pradėjusi daugiau judėti, tapau geresnės nuotaikos, o ir miegu kur kas geriau“, – pasakoja moteris.
Žingsnius Inetai skaičiuoti padėdavo speciali išmaniajame telefone įdiegta programėlė. „Ar pavykdavo kasdien nužingsniuoti užsibrėžtą 10 000 žingsnių kiekį?
Taip, o kai kuriomis dienomis jį net viršydavau. Aišku, būdavo dienų, kai oras, tarkime, nekoks, pasivaikščioti nelabai traukia išeiti, tuomet stengdavausi kuo daugiau judėti namuose – tvarkydavausi“, – šypteli pašnekovė.
Beje, Ineta su vyru Ąžuolu rugsėjo mėnesį sunaikinimui atidavė savo seną taršų automobilį.
„Vyras anksčiau juo naudodavosi darbo reikalais. Prieš pusmetį įsigijome elektromobilį, sėkmingai abu juo naudojamės. Nusprendėme nebepardavinėti tos senos mašinos, geriau atiduoti sunaikinti. Kol kas svarstome, kam panaudosime gautą 1000 kompensaciją. Apsispręsti dar turime laiko – tai padaryti reikia iki gruodžio pabaigos. Greičiausiai rinksimės elektrinį paspirtuką. Nors ir dviratis būtų neblogai“, – teigia Ineta.
Jokių nepatogumų, tik privalumai
Vilniečiai Agnė ir Darius Juravičiai jau seniai į darbą ir iš jo dažniausiai važiuoja tik dviračiais, tad sau patiems mestas iššūkis dar rečiau naudotis automobiliu jiems buvo nesudėtingas.
„Jau aštuonerius metus gyvename nebe Vilniaus periferijoje, o arčiau centro. Tiek darbas, tiek vaikų darželis ir mokykla ar būreliai mums pasiekiami ranka: galime ir pėsčiomis nueiti, jei tądien nesinori sėsti ant dviratės transporto priemonės.
Kadangi savo mašina visada naudodavomės pakankamai retai – tik per tolesnes atostogų išvykas arba lankydami kaime gyvenančius vyro tėvus – rugsėjo iššūkis stengtis apskritai nenaudoti mašinos mums nesukėlė jokių nepatogumų. Tais savaitgaliais, kuriuos leidome mieste, į parkus ar pažintinius takus keliavome dviračiais, paspirtukais, viešuoju transportu.
Rugsėjį automobilis nuriedėjo vos 120 kilometrų.
Netgi su vyru pavakaroti į miestą buvome išmynę dviračiu. Mums taip patogu“, – pasakoja Agnė ir priduria, kad per rugsėjį jų automobilis nuriedėjo vos 120 kilometrų. Tarp jų – kelionė į kaimą ir atgal ir dar pora išvykų mieste. „Reikėjo ryte, iki sūnaus pamokų pradžios, suspėti užsakyti jo dokumentų pakeitimą, tai rinkomės automobilį. Kitas kartas buvo susijęs su medicininėmis paslaugomis – patogaus procedūrų laiko ir vietos irgi taip paprastai nepasirinksi“, – paaiškina pašnekovė.
Galima paminėti, kad dviračiu per rugsėjį šeima numynė daugiau – Darius „prisuko“ 182 km, o Agnė – 84 km. Agnė dviračio atsisakyti nežada ir pasikeitus jos darbo vietai – nuo rugsėjo pabaigos tenka vykti į visiškai priešingą miesto pusę.
„Nuo namų dabar reikia važiuoti nebe į miesto centrą, o į Laisvės prospekto pradžią. Atstumas, žinoma, pailgėjo, bet bėdos nėra: „dviratinį“ maršrutą jau išsibandžiau – patogiausia minti kertant Vingio parką. Vėsesniais, lietingais orais vykstu arba viešuoju transportu, arba kooperuojamės su kolega važiuoti vienu automobiliu. Visais būdais užtrunku panašiai – iki pusvalandžio“, – pasakoja Agnė.
Pirkiniai – per nuotolį
Paklaustos, o kaip rugsėjo mėnesį sprendė pirkinių klausimus, juk dviratėmis transporto priemonėmis ar pėsčiomis daug ir sunkiai nepaveši, ypač kai reikia pirkti kokias nors skalbimo priemones ar kitus didesnius namų apyvokos bei buities reikmenis, tiek Ineta, tiek Agnė šypteli: „Jau ne vienerius metus didesni ir mažesni pirkiniai mums pristatomi į namus. Dabar labai paprasta apsipirkti per nuotolį, tad pirkimas mums nekelia jokių rūpesčių. Automobilio tam naudoti nereikia, o be to, perkant tokiu būdu, dar ir laiko nerealiai daug sutaupyti galima“, – tvirtina abi pašnekovės.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
