Pirmąjį šių metų ketvirtį nemokamus pusryčius per mėnesį vidutiniškai gavo 16 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų, tuo metu pernai nemokamai mokyklose per mėnesį pusryčiaudavo 74 tūkst. moksleivių.
Teisė spręsti, kokio nemokamo maitinimo – pusryčių, pietų ar pavakarių – reikia vaikams, pernai gruodį Seimas suteikė savivaldybėms. 23-ijose iš 60 nuspręsta vaikams iš nepasiturinčių šeimų skirti tik nemokamus pietus.
„2010 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, 37 savivaldybės iš 60-ies skyrė mokyklose nemokamus pietus ir pusryčius mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų, likusios teikė tik nemokamus pietus“, – teigiama SADM pranešime.
Tačiau, ministerijos duomenimis, nemokamai pietaujančių moksleivių skaičius išaugo 37 tūkstančiais. 2010 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, vidutiniškai per mėnesį nemokamus pietus gavo 144 tūkst. mokinių, 2009-aisiais – 118 tūkstančių.
Į nemokamą maitinimą gali pretenduoti mokiniai, kurių šeimų vidutinės pajamos vienam nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, arba 525 litai.
Atsižvelgiant į šeimų gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, arba 700 litų.
Vieno moksleivio nemokamiems pusryčiams ar pavakariams per dieną skiriama 1,56–2,6 lito, pietums – nuo 3,38 iki 4,68 lito.
SADM duomenimis, šiais metais, palyginti su 2009 metų pirmu ketvirčiu, išlaidos mokinių nemokamam maitinimui (maisto produktams) sumažėjo nuo 29,8 mln. iki 28,3 mln. litų. Tai labiausiai lėmė mažesnės kainos, atitinkamai – maisto produktams skiriama mažesnė suma.
