Jos duomenimis, pernai vykusiuose rinkimuose išrinkti 1498 tarybų nariai ir 60 merų. Per vienus metus įvairiose Lietuvos savivaldybėse pasikeitė 233 išrinkti asmenys, jie atsisakė arba neteko savivaldybės tarybos nario mandato.
Didžiausia tarybos narių kaita fiksuota Kauno rajone – keitėsi 13 narių, Elektrėnuose pasikeitė devyni, Klaipėdos, Kupiškio, Molėtų rajonų ir Pagėgių savivaldybėse – po septynis tarybos narius.
Vienintelėje Druskininkų savivaldybėje mandato neatsisakė ir jo neprarado nė vienas politikas.
120 narių mandatų atsisakė savo noru
Daugiausiai tarybų nariai mandatų atsisakė savo noru – tokių prašymų fiksuota 120.
Dar 95 asmenys tarybą paliko dėl to, kad pradėjo eiti nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario darbu pareigas. Devyni nariai VRK sprendimu neteko mandato nustačius, kad jie eina nesuderinamas pareigas.
Daugiausia – 66 – tarybų narių, kurie rinkėjų suteikto mandato atsisakė savo noru ar jo neteko, yra išrinkti pagal Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą.
Iš Liberalų sąjūdžio keltų ir išrinktų atstovų mandatų atsisakė 30 asmenų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – 29 asmenys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 27.
Per šiuos metus keturių savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūko jiems mirus.
Du savivaldos politikus teismai pripažino kaltais baudžiamosiose bylose, todėl vadovaudamasi Rinkimų kodekso nuostatomis VRK turėjo nutraukti jų įgaliojimus.
Taip pat įstatymas numato, kad tarybos narys turi būti nuolatinis savivaldybės, į kurios tarybą buvo išrinktas, gyventoju. Jam išvykus nuolat gyventi už savivaldybės teritorijos ribų ir informavus VRK, jo įgaliojimai nutraukiami.
Tokį atvejį per metus VRK fiksavo kartą kartą. Dar vienas narys VRK sprendimu neteko mandato pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodekso nuostatas.
Tarybose – trečdalis moterų
60-tyje Lietuvos savivaldybių, skaičiuojant ir merus, vyrų dirba beveik tris kartus daugiau nei moterų. Anot VRK, ši tendencija išlieka panaši kaip ir ankstesniais metais.
Iš viso 501 savivaldybių tarybų narių ir merų mandatų priklauso moterims, t. y. 32,16 proc., o 1057 mandatai – vyrams, t. y. 67,84 procento.
VRK duomenimis, keliose savivaldybėse išlaikomos lyčių proporcijos – Kauno rajono savivaldybėje šiuo metu yra 16 vyrų ir 16 moterų, Birštono savivaldybėje – septynios tarybos narės moterys ir devyni vyrai.
Klaipėdos rajono savivaldybėje 13 tarybos narių moterų ir 15 vyrų, Širvintų rajono savivaldybėje – 10 tarybos narių moterų ir 12 vyrų.
Kai kuriose savivaldybėse vyrų yra gerokai daugiau nei moterų. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje tarybos narių moterų yra keturios, o likusieji 28 tarybos nariai, įskaitant ir merą, yra vyrai. Utenos rajono ir Anykščių rajono savivaldybėse yra po keturias moteris ir 22 vyrus, įskaitant merus.
Iš 60 Lietuvos savivaldybių 54-ioms vadovauja merai vyrai, o šešioms – merės moterys.
Amžiaus vidurkis – daugiau kaip 52 metai
VRK atlikta analizė rodo, kad šiuo metu savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis siekia 52 metus ir du mėnesius.
Dauguma (26,77 proc.) tarybų narių ir merų yra amžiaus grupėje nuo 55 iki 64 metų. Tarybos nariai bei merai, patenkantys į amžiaus grupę nuo 45 iki 54 metų, sudaro apie 24,39 proc. 21,57 proc. tarybų narių ir merų patenka į amžiaus grupę nuo 35 iki 44 metų.
8,73 proc. savivaldybių tarybų narių ir merų yra nuo 25 iki 34 metų, o į amžiaus grupę nuo 65 iki 74 metų patenka 16,24 proc. tarybų narių bei merų.
Mažiausiai savivaldybių tarybų narių ir merų (0,83 proc.) sudaro jaunuoliai iki 24 metų Taip pat nedidelė grupė (1,48 proc.) savivaldybių tarybų narių yra sulaukę 75 metų ir vyresni.
Šalyje jauniausias tarybos nario pareigas einantis narys yra 20-metis vyras, vyriausia – 88 metų moteris.
Jauniausiam Lietuvos merui – 32-eji, vyriausias yra sulaukęs 68 metų.
Savivaldybių tarybų rinkimai vyko pernai kovą.
