Per perėją – nenulipus nuo dviračio, bet tektų praleisti automobilius: Seimas idėją palaiko

Siūlymą keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą registravo Seimo darbo grupė, atsižvelgusi į dviratininko Mariaus Kučinsko peticiją.

Parlamentarai, atstovaujantys tiek pozicijai, tiek opozicijai, siūlo įprasto ir motorinio dviračio vairuotojui leisti gatvę kirsti pėsčiųjų perėja. Tokiu atveju vairuotojas privalėtų:

• sustoti,
• praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones,
• pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitų eismo dalyvių keisti judėjimo kryptį bei greitį,
• pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai – saugu.

Privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją, dviratininkas turėtų vadovautis šviesoforo arba reguliuotojo diktuojama eismo tvarka.

„Važiuodamas tiek per nereguliuojamą, tiek per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio ar motorinio dviračio vairuotojas privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, – rašoma įstatymo projekte.

Dabar bet kuris gatvę per perėją kertantis dviračio vairuotojas privalo nuo jo nulipti ir transporto priemonę varytis greta.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Pėsčiųjų perėja

Antradienį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas Seimo salėje pristatęs „valstietis“ Dainius Kepenis aiškino, kad nuo dviračių sunku nulipti senjorams: „Žiūrėkite, tai nuvirsta, tai užsigauna.“

„Dar reikia pridurti, kad pasirodo iš dešimties devyni dviračiu važiuojantys žmonės per perėjas nenulipa nuo dviračio. Tai parodė apklausa. Policija, deja, neturi jokių galimybių šitą situaciją kontroliuoti – kaip nors juos bausti arba kaip nors kitaip auklėti“, – dėstė politikas.

D.Kepenis pabrėžė, kad dviratininkui per perėją būtų leidžiama važiuoti tik tada, jei jis pirma per ją leistų eiti pėstiesiems, o tada praleistų ir automobilius ar kitą transportą, laukiančius prie perėjos.

Žmonės praeina, tada važiuoja dviratininkas.

„Dėl transporto, jis jį praleidžia, ir be abejo, ant žmonių nevažiuos, taigi, žmonės praeina, tada važiuoja dviratininkas. Bet čia dažniausiai kalbama ne apie bet kurį. Pagyvenusio amžiaus žmonės, kurie turi nulipti visą laiką, gali ranka pasilaikyti už stulpelio ir toliau važiuoti, arba taip savo greitį paskirstyti, kad važiuotų iš paskos“, – aiškino „valstietis“.

Konservatorius Andrius Kupčinskas teigė nenorintis sutikti, kad įstatymo pakeitimai labiausiai orientuoti į pagyvenusius žmones: „Tikrai taip nėra.“

Pasak jo, šioje situacijoje derėtų kalbėti ne tik apie dviratininkų teises, bet ir apie infrastruktūrą.

„Kai atskiriami pėsčiųjų ir dviračių srautai, tada šis pakeitimas tikrai turi prasmę“, – tikino A.Kupčinskas.

„Valstietė“ Levutė Staniuvienė teiravosi, ar priėmus pataisas dviratininkas turės teisę pasirinkti – galės arba važiuoti per perėją, arba, kaip ir dabar, dviratį varytis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Dainius Kepenis

„Nėra jokios abejonės“, – patikino D.Kepenis.

Parlamentaras Povilas Urbšys priminė, kad dviratis – transporto priemonė ir pasvarstė, ar iš tikrųjų transporto priemonei reikėtų leisti judėti pėsčiųjų zona, o Seimo nariai Edmundas Pupinis bei Robertas Šarknickas suabejojo, ar priėmus pateiktas pataisas neišaugs avaringumas.

„Visuomenininkai atliko didelį darbą, apklausė policijos pareigūnus, apklausė savivaldos vadovus ir paaiškėjo, kad jokios, sakykime, tikimybės, kad paūmės ar padidės įvykių skaičius, nėra“, – atkirto D.Kepenis.

Į diskusiją sureagavo ir liberalas Kęstutis Glaveckas. Politikas pareiškė, kad dabar, kai Lietuva kovoja su koronavirusu, klausimas dėl dviračių eismo nėra pats aktualiausias.

„Dabar mes svarstome klausimą, kuris šiandien gal šiek tiek aktualus, bet ne pagrindinis – jis toli net iki to. Valstybė yra didžiulėje, sunkioje padėtyje, o mes svarstome klausimą, ar dviratį nešti, ar pervežti, ar šliaužiantį tempti, ar dar ką nors. [...] Dabar yra kur kas svarbesnių dalykų, o mes juos visus paliekame šone“, – piktinosi jis.

„Už“ pataisas ir siūlymą leisti dviratininkui kirsti perėją, per ją važiuojant, pateikimo metu balsavo 50 parlamentarų, „prieš“ – 11, 37 susilaikė.

Pataisas 15min paprašė įvertinti vairavimo mokytojo T.Rinkevičiaus. Jo įsitikinimu, keisti dabar galiojančios tvarkos nėra ko, nes ji, pasak instruktoriaus, užtikrina visų eismo dalyvių saugumą.

Sena tvarka būtų saugesnė.

„Sena tvarka būtų saugesnė. Man atrodo, nesunku sustoti prieš pėsčiųjų perėją, įsitikinti, kad ten nieko nėra ir prasivesti dviratį. Žmogus sugaišta kažkur iki 20 sekundžių. Tai ar dėl to reikia keisti įstatymą?“ – klausė jis.

Dabar dviratininkai neretai pažeidžia saugaus eismo taisykles ir važiuoja per perėją. Automobilių vairuotojai juos praleidžia. Tačiau priėmus pateiktas pataisas, tvarka būtų kita – vairuotojai prie perėjos laukiančių dviratininkų praleidinėti neturėtų. Ar dėl to nebus dar daugiau nesusipratimo?

„Kiekvienas, turbūt, situaciją vertins individualiai“, – atsakė vairavimo mokytojas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dviratininkas mieste

Toliau Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris turės atsižvelgti į Teisės departamento pastabas.

Seimo teisininkai įstatymo projekte atrado nemažai taisytinų teiginių, pastebėjo, kad siūloma įsigaliojimo data – 2020 metų sausio 1 diena – jau praėjusi. Taip pat – pasiūlė Seimui dėl projekto prašyti Vyriausybės išvados.

Pataisos dėl dviračių eismo į Seimo salę turėtų grįžti birželio 25 dieną.