Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš daugiau kaip 1,3 tūkst. kandidatavusių jaunuolių iki 25 metų sėkmė nusišypsojo 22-iems. Jaunimą vietos valdžioje daugiausia „globoja“ Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija (DP) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).
Po šių rinkimų jauniausia krašto savivaldos politike šiemet tapo 20 metų kėdainiškė studentė Ieva Kačinskaitė. Mergina į Vilniaus miesto tarybą pateko pagal DP sąrašą. Vilniaus universitete tarptautinius santykius ir politinius mokslus studijuojanti antrakursė tikino, kad tapti politike apsisprendė dar besimokydama mokykloje.
„Visada žinojau, kad studijuosiu tik politikos mokslus ir su jais siesiu savo ateitį. Tačiau supratau, jog akademinė politologo profesija manęs visai netraukia, todėl pasirinkau kur kas įdomesnį politikės darbą“, – sakė I.Kačinskaitė.
Be studijų universitete, mergina vadovauja vienai didžiausių jaunimo organizacijų „Darbas“. Vilniaus tarybos narės mandatas I.Kačinskaitei – tik pirmas žingsnis į plačiuosius politinius vandenis. Ji neslėpė labiausiai svajojanti apie Seimą, tad kitas jos siekis – dalyvauti parlamento rinkimuose.
Daugiausia mandatų per šiuos savivaldos rinkimus laimėję socialdemokratai gali pasigirti ir gausiausiu jaunuolių būriu naujosiose tarybose. Jauniausi LSDP atstovai vietos valdžioje – į Šakių rajono tarybą išrinktas 22 metų Martinas Eimutis ir Marijampolės savivaldybės taryboje posėdžiausiantis 23-ejų Povilas Isoda.
Patirties, valios ar išminties nebuvimas jaunuolius valdžioje gali per anksti „sudeginti“.Į Druskininkų savivaldybės tarybą išrinktas Karolis Kaklys rinkimų dieną šventė ne tik pergalę. Vaikinui tądien suėjo 22 metai. Jis – jauniausias LiCS atstovas savivaldoje.
Politologas Lauras Bielinis jaunimo veržimąsi į valdžią ir apskritai ėjimą į politiką vertina atsargiai.
„Jaunuoliai nesusimąsto, kokia didelė atsakomybė jų laukia. Neretai, pakliuvę į valdžią, jie tik po kurio laiko supranta, kad yra ne ten, kur tikėjosi atsidurti“, – pažymėjo politologas.
Anot jo, jaunų žmonių ėjimas į politiką turi vykti palaipsniui, o nauja politikų karta užauga tik ilgus metus dalyvaujant partijų veikloje.
„Patirties, valios ar išminties nebuvimas jaunuolius valdžioje gali per anksti „sudeginti“. Padaroma tokių klaidų, kurių subrendę žmonės nedaro“, – tikino L.Bielinis.
Politologas mato tendenciją, kad mūsų krašte vis dažniau jauni žmonės ateina į valdžią, bet jis atkreipė dėmesį, jog toli gražu ne visiems čia vieta būti.
